„Langas į Lietuvą” – tautos muzikos istorijos brangenybių kolekcija

Gyvenantys ir kuriantys užsienyje vieni ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos atlikėjų smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, violončelininkas Glebas Pyšniakas ir pianistas Gintaras Januševičius susibūrė bendrai iniciatyvai – atrasti gražiausius lietuvių muzikos kūrinius ir sujungti juos viename albume. Praėjusią vasarą išleista kompaktinė plokštelė „Langas į Lietuvą” – tai Lietuvos muzikos istorijos brangenybių kolekcija. Atlikėjai siekia pasidalinti šiuo lobiu su klausytojais visame pasaulyje.

Dėdinskaitė_Pyšniak_Januševičius

Violončelininkas Glebas Pyšniakas, smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir pianistas Gintaras Januševičius. KKS archyvo nuotr.

Vasario 2 dieną, antradienį, 18 valandą, trio programa „Langas į Lietuvą” skambės Klaipėdos koncertų salėje. Joje bus atliekami Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Stasio Vainiūno, Anatolijaus Šenderovo, Zitos Bružaitės kūriniai fortepijoniniam trio, vyks specialiai projektui sukurto Loretos Narvilaitės opuso „Pamatyk jūrą tolumoje” premjera. Atlikėjai pasirodys ir solo: D. Dėdinskaitė pagrieš Vytauto Barkausko „Partitą”, G. Pyšniakas – Vytauto Paltanavičiaus „Rapsodiją” , o G. Januševičius paskambins Balio Dvariono „Žiemos eskizus”.

Dalia Dėdinskaitė yra viena ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos smuikininkių, respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatė. Ji koncertavo daugelyje Europos valstybių, JAV ir Naujojoje Zelandijoje, griežė solo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, „Dresdner Kappelsolisten” ir Drezdeno „Carl Maria von Weber” simfoniniu orkestrais, diriguojant Sauliui Sondeckiui, Juozui Domarkui, Georgui Mark ir kt. 2014 metais Dalia su dideliu pasisekimu debiutavo Vienos „Musikverein” salėje.

Glebas Pyšniakas keturiolikos metų debiutavo kaip solistas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant Sauliui Sondeckiui. Šiandien jis pasirodo garsiausiose pasaulio salėse: Vienos „Musikverein”, Amsterdamo „Concertgebouw”, Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje, griežė solo su Maskvos konservatorijos simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Porto simfoniniu orkestrais ir kt. Aukščiausius įvertinimus muzikas pelnė reikšminguose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose.

Gintaras Januševičius yra vienas žymiausių lietuvių pianistų tarptautinėje scenoje. Jis skambino su Monrealio simfoniniu, Maskvos valstybiniu simfoniniu, Šenženio simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestrais ir kt. Šalia aktyvios koncertinės veiklos G. Januševičius taip pat dalinasi patirtimi ir žiniomis paskaitose bei meistriškumo kursuose, kuriuos veda Japonijoje, Kinijoje, Vokietijoje, Moldavijoje, Rumunijoje, Izraelyje, Ispanijoje, Italijoje ir Lietuvoje.

Bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasadomis užsienyje D. Dėdinskaitės, G. Pyšniako ir G. Januševičiaus interpretuojamas „Langas į Lietuvą” jau buvo ar netrukus bus atvertas Austrijoje, Čekijoje, Italijoje, Ukrainoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir JAV.

Pasak G. Januševičiaus, lietuvių muzikos koncertus „publika visur priima labai šiltai. Tai yra išeiviai iš Lietuvos, kurie koncertuose atpažįsta savo vaikystės muzikos harmonijas, arba užsieniečiai melomanai, su dideliu džiaugsmu besidomintys nauja, neatrasta muzika, lyg kokiu lobiu. Šilčiausiai mus sutiko Niujorke, kur salė buvo perpildyta bent pusantro karto, ir Odesoje. Nors jos 1200 vietų salėje ir buvo nemažai laisvų vietų, tačiau fantastiško stiprumo ovacijos ir „bravo” šūksniai aidėjo jau po pirmųjų Čiurlionio preliudų ir nesiliovė iki koncerto pabaigos. Ypatingiausias koncertas mums, spėju, buvo Vašingtono lietuvių mokykloje, kur grojome mažiausiems klausytojams. Vaikų reakcijos nupirkti neįmanoma, o mus sutiko ir palydėjo tiesiog fantastiškai. Bisuoti teko visuose koncertuose. Savo programa tikėję nuo pat pradžių, niekad neturėjome progos nusivilti. Ypač užsieniečių dėmesys ir pagarba mūsų muzikai buvo malonūs. Koncertų sėkmę geriausia matuoti pakartotiniais ir naujais kvietimais koncertuoti. Jei vėl laimėsime Kultūros tarybos pasitikėjimą, grįšime į didžiąją dalį salių bei nuvešime mūsų muziką į nemažai naujų šalių”.

Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Loreta Narvilaitė

Parašykite komentarą