Tarptautinei muzikos dienai – užburianti „Kutavičiaus oratorijų magija“

Bronius Kutavičius – neabejotinai vienas žymiausių lietuvių kompozitorių pasaulyje. Jo kūrybos įtaką ir susižavėjimą ja pripažįsta daugelis Lietuvos ir užsienio muzikos kūrėjų ir atlikėjų. Klaipėdos koncertų salė ir ypatinga atlikėjų komanda klaipėdiečiams dovanoja nepamirštamą šio kompozitoriaus kūrybos vakarą. Tarptautinę muzikos dieną, spalio 1-ąją, pirmadienį, 18.30 val. Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje publiką užburs B. Kutavičiaus oratorijų „Iš jotvingių akmens“ ir „Paskutinės pagonių apeigos“ magija.

Kutaviciaus_oratorija

KKS archyvo nuotr.

Visus svarbiausius Lietuvos muzikos apdovanojimus pelnęs ir turtingą palikimą ateities kartoms paliksiantis kompozitorius Bronius Kutavičius nepraranda savo aktualumo ir šiandien. Jo kūriniai nuolat skamba pasaulio koncertų salėse, atsiranda vis naujų jo kūrybos gerbėjų, kuriuos stebina kūrėjo sumanymų originalumas. Būtent oratorijos geriausiai reprezentuoja šio kompozitoriaus kūrybos idėjines nuostatas ir stiliaus bruožus.

Kokia B. Kutavičiaus oratorijų fenomeno paslaptis? Ši muzika giliai įsiskverbia į sielą senovinių liaudies dainų išraiška, apeigos, ritualo galia, užburia savo neįprastu skambėjimu. „Tai, ką daro B. Kutavičius, nėra vien muzika – tai dalykai, kuriuos galima įjungti į gyvenimą. Mes, atlikėjai, nebūtume ištvėrę pusės metų, jeigu mūsų darbas būtų buvęs vien sausas partitūros realizavimas. Čia integruota kultūros visuma. Ši muzika keičia mūsų mąstymą, skatina tobulėti. Suvokti, kad darbo, įdėto į šios partitūros realizavimą, dėka prasmingai gyveni, nes tos pastangos kompensuoja vertybių ilgesį. Mums tai – kryptis, kaip reikia gyventi, gyvenimo ir bendravimo būdas. Ačiū Kutavičiui!“ – taip kalbėjo kompozitorius Šarūnas Nakas, kurio vadovaujamam ansambliui B. Kutavičius sukūrė oratoriją „Iš jotvingių akmens“. Su dideliu pasisekimu ji buvo atlikta daugelyje pasaulio šalių.

Oratorija „Iš jotvingių akmens“ skirta vokaliniam ansambliui ir senoviniams liaudies instrumentams (akmenys, buteliai, skudučiai, lumzdelis, šiaudo birbynė, kanklės, smuikas, armonika). Ji prasideda mušant ritmą tikrais akmenimis – tarsi kviečiant jotvingių dvasios jėgą. Kūrinyje atsiskleidžia tautos kultūros augimas nuo elementarių jos pavidalų iki totalaus šedevro – liaudies dainos „Pūtė vėjas ąžuoluosnan“, kurioje tartum rasos laše spindi jos skaistus ir gyvybingas grožis.

B. Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“ partitūrą puošia rato formos penklinė ir kiti netipiški natų užrašymo ženklai. Ji sukurta Sigito Gedos tekstu sopranui, vaikų chorui, vargonams ir ragams. Kūrinyje labai svarbus yra akustinis erdvės aspektas. Choro atliekama muzika apsupa klausytojus, o solistė, būdama tarp publikos, dainuoja gyvatės užkeikimą. Kūrinyje atskleidžiama ikikrikščioniškoji tautos pasaulėjauta, o vargonų garsai ženklina naujos – krikščioniškos kultūros atėjimą.

Simboliška, kad festivalio „Permainų muzika“ projektas „Kutavičiaus oratorijų magija“ įtraukė ir suvienijo įvairaus amžiaus atlikėjus, susijusius su Klaipėda. Prasminga tai, kad iškilaus kompozitoriaus oratorijas atliks jaunimas – entuziastingai ir atsakingai jas ruošia Klaipėdos Vydūno gimnazijos 11 klasės moksleiviai ir mišraus choro grupė (vadovė Ingrida Bertulienė), Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mišrus choras ir pučiamųjų instrumentų ansamblis (vadovai Jolanta Vyšniauskienė, Zenonas Šimkus). Oratoriją „Iš jotvingių akmens“ režisuoja Vida Narvaišytė, o „Paskutinių pagonių apeigų“ ritualą kuria režisierė Evelina Šimelionė. Pastarojo kūrinio solinę partiją dainuos Agnė Stančikaitė (sopranas), vargonais gros Živilė Čapienė, o visam būriui atlikėjų diriguos Egidijus Kaveckas. Visi šie trys profesionalūs muzikai yra baigę Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją, kuri koncerto išvakarėse, rugsėjo 30 dieną, mini savo 95-ąjį gimtadienį.

Pajauskite Broniaus Kutavičiaus oratorijų magiją Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje! Beje, renginys nemokamas!

Klaipėdos koncertų salės informacija

Parašykite komentarą