„Klaipėdos muzikos pavasaryje” – kerintis „Dangiškasis gyvenimas”

„Dangiškasis gyvenimas” – tai išskirtinė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro programa, skambėsianti Klaipėdos koncertų salėje balandžio 19 d., trečiadienį, 18.30 valandą. Prie dirigento pulto stovės šio kolektyvo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius. Maesto batutos mostus seks ne tik orkestras, bet ir solistai Lina Dambrauskaitė (sopranas) bei Kostas Smoriginas (bosas-baritonas).

Gintaras Rinkevičius. Vytauto Petriko nuotr.

Šis „Klaipėdos muzikos pavasario” festivalio koncertas bus ypatingas keliais aspektais. Pirmiausiai tuo, kad pirmąkart mūsų mieste galėsime paklausyti operos solisto Kosto Smorigino dainavimo. Jo pasirodymai Lietuvoje labai reti, tačiau visada – išskirtiniai, tad džiugu, kad sutiko specialiai atvykti į didingą klasikinės muzikos šventę Klaipėdoje. Tarptautinę karjerą sėkmingai darantis atlikėjas dainuoja Londono karališkajame operos teatre „Covent Garden”, kituose prestižiniuose Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, JAV operos teatruose. Jis yra vienas iš trijų daugiausiai 2014 metais dainavusių bosų-baritonų pasaulyje, teigia klasikinės muzikos duomenų bazė „Bachtrack”. Solisto pasirodymų statistiką turbūt labiausiai gerina garsiausiose scenose jo dainuojamas Eskamiljas G. Bizet operoje „Karmen”.

Kostas Smoriginas. KKS archyo nuotr.

K. Smoriginą galima laikyti tikru Wolfgango Amadeuso Mozarto operų ekspertu. Solisto sukurtų vaidmenų sąraše – net keli Mozarto operų personažai, kuriuos jis įkūnijo Milano „La Scala” teatre, Ekso Provanso festivalyje, Bordo operos teatre, Santjago miesto operoje, Tulūzos Kapitolijaus teatre, Vašingtono nacionalinėje operoje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatro bei „Vilnius City Opera” scenose.

W. A. Mozarto operų „Don Žuanas”, „Figaro vedybos”, „Visos jos tokios” arijas K. Smoriginas pasirinko būsimo pasirodymo Klaipėdoje programai. Solistui akompanuosiantis G. Rinkevičiaus vadovaujamas LVSO koncerte dar įgarsins Gustavo Mahlerio IV simfonijos partitūrą. Dirigentas G. Rinkevičius už savo kūrybinę veiklą yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, tarp kurių – Lietuvos, Latvijos, Portugalijos, Rusijos ir Norvegijos Karalystės ordinai, Lietuvos Nacionalinė premija, „Metų šviesuolio” apdovanojimas, LR Kultūros ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk”.

„Aš visada siekiau populiarinti G. Mahlerį, o publika domėjosi jo muzikos ciklais”, – viename interviu yra sakęs G. Rinkevičius. Taip šio dirigento dėka Lietuvoje prasidėjo G. Mahlerio kūrybos recepcijos istorija. LVSO tapo pirmuoju kolektyvu šalies istorijoje, nusprendusiu įrašyti ir išleisti visus G. Mahlerio simfoninius kūrinius. Austrų kompozitorius ir dirigentas G. Mahleris yra vienas žymiausių vėlyvojo romantizmo kūrėjų. Deja, kaip ir daugeliui novatoriškų kompozitorių, jam sunkiai sekėsi pelnyti pripažinimą. G. Mahlerio kūryba daugumai amžininkų atrodė pernelyg šiuolaikiška, ją rimtai vertinti imta tik XX a. pabaigoje.

Lina Dambrauskaitė. KKS archyvo nuotr.

Prieš porą metų „Klaipėdos muzikos pavasarį” vainikavo įstabus G. Mahlerio II („Prisikėlimo”) simfonijos atlikimas, dabar turėsime išskirtinę progą išgirsti šio autoriaus IV simfoniją G-dur, kuri dažnai vadinama labiausiai klasikine, lengviausiai suvokiama jo simfonija. Tai keturių dalių kūrinys, primenantis J. Haydno orkestrinės rašybos manierą. Jo finalinėje dalyje skamba nuostabus soprano solo pagal dainos „Dangiškasis gyvenimas” („Das himmlische Leben”) žodžius. „Tiesą sakant, norėjau sukurti tik simfoninę humoreską, o išėjo visa simfonija”, – rašė kompozitorius. Taip „Dangiškasis gyvenimas” tapo visos simfonijos pagrindu ir finalu.

Solo partiją Mahlerio simfonijoje dainuos ir Mozarto operų arijose koloratūromis žavės solistė Lina Dambrauskaitė. Ši, beje, Klaipėdoje gimusi jaunosios kartos dainininkė jau koncertavo su Lietuvos valstybiniu ir nacionaliniu simfoniniais orkestrais, Lietuvos kameriniu orkestru, įvairiais Lietuvos chorais, gastroliavo Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Makedonijoje, Pietų Korėjoje. 2015 m. solistė debiutavo LNOBT pastatytoje W. A. Mozarto operoje „Figaro vedybos”, kartu su teatro trupe gastroliavo Izraelyje. Ji taip pat sukūrė vaidmenis G. F. Händelio oratorijoje „Aleksandro puota”, C. Debussy operoje „Pelėjas ir Melisanda”. J. Juzeliūno operoje „Žaidimas”, G. F. Händelio operoje „Semele” ir kt.

Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Loreta Narvilaitė