Giedrė Kaukaitė: „Aš žinau tą smoką“

„Švenčiu kūrybinės veiklos 50-metį. Pusė amžiaus… Padainavau per 1000 rečitalių“, – teigia į susitikimą su Klaipėdos publika atvyksianti žymi dainininkė ir vokalo pedagogė Giedrė Kaukaitė. Jos kūrybinės veiklos 50-mečiui skirtas renginys „Giedrė Kaukaitė: aš žinau tą smoką“ vyks spalio 30 dieną, antradienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės I aukšto fojė.

kaukaite

Giedrė Kaukaitė. KKS archyvo nuotr.

Savo karjerą ji pradėjo kaip operos solistė ir 10 metų kūrė vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. 1968 m. baigusi konservatoriją Vilniuje (dabartinė Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 2 metus stažavosi garsiajame Milano „La Scalos“ teatre. Tais pačiais metais įvyko, pasak Giedrės, „lemtingas susitikimas su F. Bajoro kūryba, jo „Sakmių siuita“, pakeitusia požiūrį ne tik į lietuvių autorių vokalinę kūrybą, bet ir į prasmės, formos bei išraiškos kriterijus“.

Laimėta I premija M. Glinkos vokalistų konkurse solistei atvėrė galimybę gastroliuoti, rengti solinius koncertus. Kaip operos dainininkė ji pasirodė Rygos, Talino teatruose, Maskvos Didžiajame teatre, Čekijos ir Slovakijos teatruose. G. Kaukaitė teigia, kad „lygia greta augo, turtėjo lietuviškasis originalusis repertuaras: švęsdama kūrybinės veiklos 10-metį 100-ajame rečitalyje dainavau F. Bajoro kūrinius, o kūrybinės veiklos 20-mečiui surengiau įvairių lietuvių kompozitorių vokalinės kūrybos programų ciklą, nes man rašiusių autorių sąrašas labai išsiplėtė. Visos programos skambėjo tiek didžiausiuose Lietuvos miestuose, tiek mažuose miesteliuose. Ypač artima buvo F. Bajoro, B. Kutavičiaus, J. Nabažo, A. Martinaičio, A. Bražinsko, J. Bašinsko kūryba. Praturtino E. Balsio. J. Juzeliūno, M. Urbaičio ir J. Juozapaičio kūriniai. Po jų naujai suskambėjo S. Šimkus bei J. Gruodis…“

Giedre_Kaukaite_100_koncertas1

Giedrė Kaukaitė 100-ajame koncerte. KKS archyvo nuotr.

Taip natūraliai G. Kaukaitė atrado individualų kelią. „Galimybė būti nepriklausomai, pačiai rinktis repertuarą ėmė viršų – nusvėrė sprendimas pasukti koncertų dainininkės keliu ir būti savimi. Išaugęs originalusis repertuaras darė poveikį mano požiūriui į interpretaciją – svarbus tapo pirmapradiškumo klausimas. Teatre įgyta stambios formos patirtis turėjo įtakos mano koncertų programoms, kurios turėdavo temą, apgalvotą dramaturgiją. To paties siekiau ir pedagoginiame darbe LMTA, trukusiame 32 metus. Labai vertinu tai, kad galėjau lietuvių kompozitorių kūrinius atlikti gastroliniuose rečitaliuose bei įvairiuose festivaliuose užsienyje: Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje ir JAV. Mūsų tautinė muzika buvo klausoma, priimama ir vertinama.

Šiandien galvoju, kad šitaip susiklostęs kelias pasiteisino – muzikologai jį vertina kaip reiškinį, kaip naujo dainavimo stiliaus, naujos atlikimo tradicijos kūrimą ir puoselėjimą, lietuviškos vokalinės kūrybos propagavimą. Kompozitorius F. Bajoras viename interviu G. Kaukaitės laiką pavadino lietuvių kamerinės vokalinės muzikos aukso amžiumi, nes tuo metu naujų kūrinių buvo parašyta ypač daug. Visa tai man yra didelė ir brangi gyvenimo satisfakcija.“

Susitikimo su dainininke metu vyks dokumentinio filmo „Aš žinau tą smoką“ premjera. „Jis yra apie pasirinkimą ir kriterijų vertę“, – pasakoja G. Kaukaitė. Renginyje taip pat dalyvaus klaipėdietės – muzikologė, Klaipėdos miesto kultūros magistrė, Klaipėdos universiteto profesorė emeritė Daiva Kšanienė ir pianistė, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos muzikinį ugdymą organizuojančio skyriaus vedėja Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė. D. Kšanienė ir G. Kaukaitė gerai pažįstamos nuo studijų LMTA laikų. R. Krikščiūnaitė-Barcevičienė 13 metų dirbo koncertmeistere G. Kaukaitės dainavimo klasėje LMTA, daug kartu su ja koncertavo. „G. Kaukaitė padėjo man tapti tikru profesionalu, dainininkų pageidaujamu scenos partneriu, išmanančiu stilistiką, vokalo plonybes. Labai dėkoju jai ir už gyvenimo pamokas“, – teigia Renata.

Klaipėdos koncertų salės informacija

Parašykite komentarą