2009-01-30

Kartą sausakimšame tarpmiestiniame autobuse Klaipėda–Vilnius prie manęs prisėdo maždaug 8–9 metų berniukas ir visą kelią nedrąsiai stebėjo, kaip pasimėgaudama, kartais nusijuokdama arba atsidusdama, skaičiau mėgstamo autoriaus paskutinį romaną. Po kiek laiko vaikas nedrąsiai paklausė: „Ar tai užkrečiama?“ Pažiūrėjau į jį ir rimtu veidu atsakiau: „Taip.“ Kiek pagalvojęs, jis vėl prabilo: „O ar pavojinga?“ Įtikinamai linktelėjau galva ir negalėdama atsiplėšti nuo knygos vėl įnikau skaityti. Tik grįžusi namo ir baigusi skaityti knygą prisiminiau bendrakeleivį ir pamaniau, kad būtų labai įdomu sužinoti, kokios gi mintys sukosi toje mažoje galvelėje ir kodėl skaitymas jam pasirodė tarsi liga, pavyzdžiui, panaši į gripą? Kita vertus, būtų visai įdomu, jeigu skaitymu galima būtų užsikrėsti taip, kaip gripu arba vėjaraupiais. Tarkime, užeini į knygyną, užuodi ką tik „iškeptos“ knygos kvapą, pirštais perbėgi šiugždančiais puslapiais, susižavi keliomis atsitiktinai už akies užkliuvusiomis sparnuotomis frazėmis ir „susergi“ nepagydoma, lėtine, progresuojančia skaitymo liga. Ar tai pavojinga – paliksiu spręsti kiekvienam asmeniškai, nes bent jau aš kiekvieną kartą užėjusi į knygyną pajuntu didelį pavojų išeiti su tuščia pinigine. Šiandien galima konstatuoti, kad visuotinė epidemija tikrai neprasidės, visgi gyvename kompiuterių amžiuje, tačiau knygų skaitytojai, kaip tam tikra rūšis, dar nepretenduoja patekti į Raudonąją knygą.

Knygų, kaip ir jų skaitytojų, yra pačių įvairiausių: plonų, storų, spalvotų, sunkių, įdomių ir nuobodžių, linksmų, liūdnų, bauginančių ir gelbėjančių. Kiekviena jų randa kelią į žmogaus širdį, jei pasitaiko po ranka tinkamu metu ir tinkamoje vietoje. Bet kartais būna taip, kad niekaip negalime rasti to „kažko“ senų knygų lentynoje, tad verta atsigręžti ir į tai, kas sukuriama čia ir dabar. Mano nuomone, šiuo metu Lietuvoje yra trys pagrindiniai kasmetiniai renginiai, supažindinantys skaitytojus su naujausiais leidiniais: Vilniaus knygų mugė, ketvirtus metus vykstantis respublikinis konkursas „Metų knygos rinkimai“ ir jau trečią kartą įvykęs konkursas „Klaipėdos knyga“. Įdomu tai, kad išskyrus Klaipėdą, joks kitas miestas Lietuvoje neturi metų knygos rinkimų. Tai ypač svarbus renginys ne tik skaitytojų auditorijai, bet ir patiems leidėjams, kurie suinteresuoti ne tik kiekybe, bet ir kokybe, menine išraiška bei nuolatiniu tobulėjimu.

Šiek tiek istorijos ir statistikos. Per trejus metus Klaipėdos viešosios bibliotekos organizuojamiems konkursams buvo pristatytos 47 knygos, iš jų išrinktos 3 gražiausios ir 3 populiariausios, tūkstančiais skaičiuojami balsavusių skaitytojų balsai. Kasmet prie dalyvaujančiųjų prisidedantys vis nauji leidėjai tik parodo, kad tokio renginio Klaipėdai tikrai reikia. Renkant 2008 m. Klaipėdos knygą dalyvavo šešios Klaipėdos leidyklos ir vienas privatus asmuo: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, leidykla „Libra Memelensis“, Klaipėdos universiteto leidykla, UAB „Eglės leidykla“, spaustuvė „Druka“ bei Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Konkursui buvo siūlytos įvairiausios tematikos knygos: monografijos, satyriniai kūriniai, poezija, fotografijų albumai. Vaizdas – fotografija, ko gero, kartais perduoda daug daugiau ir įvairesnės informacijos negu žodis, tad visai nenuostabu, kad tokių leidinių daugiau nei trečdalis.

Pasidarė tradicija, kad populiariausios knygos nominaciją laimi knygos apie Klaipėdą: 2006 m. – „Klaipėdos dvarai“, 2007 m. – „Klaipėda senuose atvirukuose“, 2008 m. – V. Vareikio „99 istorijos apie Klaipėdos miestą“. 2008 m. nugalėjusi knyga sulaukė net 371 skaitytojo balso. Toks susidomėjimas miesto istorija, kultūriniu jo paveldu įrodo, kad lietuviams nebeužtenka vien Gedimino bokšto ir Kernavės piliakalnių, klaipėdiečiams įdomus ir brangus mūsų krašto paveldas, svarbus kurti arba atkurti išskirtinei šio krašto tapatybei. Šiame konkurse taip pat neapsieita be leidinių, skirtų jūrai ir džiazui. Džiazas per paskutinius 15 metų tapo dar viena tikro klaipėdiečio tapatybės dalimi ir yra taip pat mėgstamas kaip ir Baltijos jūra. Populiariausios knygos rinkimuose surinkusi 115 balsų, antroje vietoje liko B. Šeškausnienės eilėraščių knyga „Zylės plunksna“, o trečią vietą, surinkę po 104 balsus, pasidalijo B. Aleknavičiaus „Žemaičių žemės rūpintojėliai“ ir vienintelė vaikams skirta knyga N. Kepenienės „Netikri padavimai“. Pasirinkimas tarsi nemažas – 19 konkursui pristatytų knygų, tačiau respublikiniame konkurse „Metų knygos rinkimai“ jų šiemet net 120. Klaipėdos konkurso nuostatai skelbia, kad leidyklos jų gali pristatyti ne daugiau kaip po tris. Ir visgi dažnai pasigirsta nuomonių, kad konkurse dalyvauja per mažai knygų, akivaizdu, kad gražių ir vertingų leidinių Klaipėdoje išleidžiama daug daugiau.

Neatsižvelgiant į tai, kad knygos prieš konkursą buvo kruopščiai atrinktos pačių leidėjų, konkurso komisijai teko itin sudėtingas darbas išrinkti gražiausią 2008 m. Klaipėdos knygą. Specialistų nuomone, net keletas leidinių galėjo rimtai varžytis dėl šios nominacijos, dar kartą buvo paminėtos leidyklos „Druka“ „99 istorijos apie Klaipėdos miestą“, leidyklos „Eglė“ „Žemaičių žemės rūpintojėliai“, ir S. Jokužio leidyklos „Medžio giesmė“. Šiuos tikrai dėmesio vertus kūrinius šiemet pranoko naujo žanro „fotoeseistikos“ knyga „Berlynalijos“. Kompetentingos komisijos nuomone, šis leidinys tiek estetine, menine, tiek technine prasme yra pats geriausias 2008 m. Klaipėdos leidėjų darbas. Bendras R. Rastausko ir R. Treigio kūrinys – tai puikiai pavykęs dviejų menų sintezės projektas, brandintas ne vienerius metus ir pagaliau įgyvendintas albumo pavidalu atsinaujinusioje „Drukos“ leidykloje. „Drukos“ leidyklai tai tikri renesanso metai, nes klaipėdietiškais „oskarais“, klaipėdiečio skulptoriaus Svajūno Jurkaus sukurtomis bronzinėmis skulptūrėlėmis, buvo apdovanoti net du šios leidyklos darbai.

Bet kas gi yra leidėjas? Leidėjas – tai kultūros tarpininkas, pakavimo specialistas, formų ir žanrų derintojas. Leidėjas – tai tiltų tarp rašytojų ir skaitytojų statytojas, jo funkcija nutiesti tiltus, kad skaitytoją pasiektų ne tik žodžiai, bet ir tai, kas pasakyta tarp eilučių, kad vis sklaidydami šiugždančius knygų lapus jie sugebėtų „susirgti“ lengva skaitymo liga. Gero skaitymo...

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai