2010-07-08

Ar žinojote, kad „TODAS!“ – tai prostitucija užsiimančių transvestitų pagalbos šauksmas? O ar mokate taisyklingai išvirti bei suvalgyti kiaušinį? Beje, niekada neatspėsite... tėčiai yra tikri asilai! Štai ką pavyko sužinoti Dailės parodų rūmų kiemelyje surengtoje trumpametražių filmų peržiūroje.
Jau antrus metus Parodų rūmų kiemelis pakvietė vasaros naktį praleisti po žvaigždėtu dangumi, stebint iš įvairių filmų festivalių surinktus trumpo metražo filmus. Nors lauke ūžė stiprus vėjas, o žvaigždes danguje uždengė grėsmingai plaukiantys debesys ir pamažu atvėsusi vasaros naktis ėmė drebinti nuo šalčio įsitempusius raumenis, tačiau gerų filmų troškulys matyt buvo stipresnis už gamtos keliamą nerimą. Šio troškulio vedini jaunieji kino mėgėjai ryžosi 4 valandas miego paaukoti vardan linksmų, ironiškų, liūdnų, pamokančių ar net šokiruojančių įvairaus žanro filmų. Kodėl jaunieji kino mėgėjai? Matyt todėl, kad peržiūra startavo 23 valandą, o prieš akis juk darbo diena. Tačiau vieną vyresnio amžiaus žiūrovą, kuris nedrąsiai pasislėpė tarp gal 20-ies studentiškų veidų, išvysti teko. Ir nepasakytum, kad bedarbis...

Na, o dabar prie esmės. Kino naktis prasidėjo gana komiškais filmais, skaudžias gyvenimo tiesas užmaskavusiais juokingomis situacijomis. Griebti už širdies kino kūrėjai bandė rodydami skaudžias ar infantilias vaikų emocijas, o aktualiausia tema filmuose – tėvų ir jų atžalų, brolių ir seserų santykiai. Vaikiškas naivumas, seno žmogaus baimės ir vargai – tai visada bus įdomu, nes vaikystės taip dažnai pasiilgstame ir ja žavimės, o mintys apie senatvę verčia mus drebėti iš baimės. Mes taip bijome pasenti, kad bandome ignoruoti šį procesą, o senus žmones sutikę gatvėje net aplenkiame ratu. Bet filmų kūrėjai žino mūsų baimes ir rodo jas stambiu planu - iš labai labai arti.

Itin skirtinga tematika nustebino animaciniai filmai - jų žiūrovams buvo parodyti trys. Tarp ryškių spalvų, žaismingų piešinėlių, vaikiškų fantazijų ir nesuprantamų, galimai žmonių, gyvūnų ir lytinių organų makalynės bei pieštinės pornografijos, teko pamatyti visiškai paprastą, juodai baltą animacinį filmuką, palietusį religijų problematiką. „Dievo vardu“ („In the name of God“) – skelbia filmo pavadinimas. Religiniai nesutarimai, karai, tikėjimo skirtumai – sena problema, kurios sprendimo link pirmieji žingsniai jau bandomi žengti. Juk katalikų bažnyčioje per pamaldas prašoma: „Dieve, saugok MŪSŲ TIKĖJIMO brolius ir seseris“, tačiau pamirštama, kad mes visi, nepaisant savo religinių įsitikinimų, esame Dievo vaikai. Apie tai, kad į  taip vadinamus „Dievo namus“ Jo niekas nekvietė, filmas pasakoja paprastai ir visiems suprantamai, pasitelkdamas primityvią piešimo techniką . Tai primena seną gerą tiesą – genialumas slypi paprastume.

Trumpų filmų naktį žiūrovas galėjo būti priverstas pamatyti ir tai, ko žiūrėti visai nesinorėjo... Galbūt kažkas nelabai tikėjosi pornografijos, gal visiškai netroško išvysti tame kontekste transvestitų. Deja, kino kūrėjai panoro supažindinti auditoriją su vyrų, persirengusių moterimis, darbo sąlygomis gatvėse. Filme, skirtame atminti transvestitus, kurie žuvo užsiimdami prostitucija, žiūrovas iš arti galėjo apžiūrėti vyriškus lytinius organus, taip pat moterišką „atributiką“,  daugiau sužinoti apie gėjų bei sadistino sekso ypatumus.

Praėjus valandai po vidurnakčio, Parodų rūmų kiemelyje išliko tik keletas ištvermingiausiųjų žiūrovų. Galbūt tai byloja – gero turi būti po truputį. Tačiau išlikusieji buvo gausiai apdovanoti maniakiškų žudynių scenomis, besitaškančio kraujo, lavonų ir panašiais vaizdiniais. Gal tai dovana, o gal organizatoriai taip bandė užsiminti, kad jau šalta, vėlu ir jie nori namo. Pats vyriausias žiūrovas kantriai sėdėjo iki filmų peržiūros pabaigos, o išėjo džiugiai nusitikęs ir dėkodamas už parodytus filmus. Vadinasi, renginys visgi buvo pasisekęs.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai