2010-04-22

Londono tarptautiniame moderniojo ir šiuolaikinio meno muziejuje "Tate Modern" buvo surengta pasaulinė aštuonių trumpų filmų premjera. Per ją pristatytas ir Lietuvos nacionalinės premijos laureato Deimanto Narkevičiaus darbas.

Muziejaus auditorijoje "Starr" rodyta D.Narkevičiaus juosta "Ausgetraumt", sukurta sykiu su mažai žinoma paauglių roko grupe iš Vilniaus. Žodis "Ausgetraumt" vokiečių kalba reiškia būseną tarp miego ir būdravimo. Nuo balandžio ši juosta dvejus metus bus rodoma Jungtinės Karalystės kino teatruose. Pelno nesiekiančios menų agentūros LUX ir ICO (Nepriklausomo kino biuras) užsakymu sukurtus filmus finansavo Anglijos menų taryba. Po premjeros "Tate Modern" muziejuje vyko diskusija, kurioje dalyvavo filmų autoriai, atstovaujantys skirtingoms valstybėms.

2008 metų Europos šiuolaikinio meno apdovanojimo "The Vincent Award" savininkui D.Narkevičiui nuskristi į Londoną sutrukdė Islandijos ugnikalnio išspjauti pelenų debesys, tad LŽ užklupo menininką Vilniuje.

Uždarame rate

- Papasakokite apie LUX ir ICO rengiamą projektą.

- Jis vyksta jau kelerius metus: Jungtinės Karalystės kino teatruose prieš seansą rodomi trumpi, penkių minučių trukmės, filmai. Per porą metų jie apkeliauja ir didmiesčius, ir provincijos miestelius. Žiūrovai reaguoja įvairiai: vienus šie filmukai žavi, sudomina, skatina diskutuoti, kitus - piktina, kai kas net švysteli į ekraną kokakolos butelį (juokiasi).

- Ko šiuo projektu siekiama?

- Visų pirma - edukacinių tikslų. Esama žmonių, kurie eina žiūrėti tik tam tikrų populiariausių filmų. Jie sukasi tokiame rate: holivudinis filmas, televizorius, na, dar sportas. Ir niekada iš jo neišeina. Be to, kaskart gauna gerą dozę reklamos. Ir viskas. Tokių žmonių nemažai, ypač provincijoje. Tad šiuo projektu vykdoma tam tikra kultūrinė invazija į žiūrovų sąmonę. Mane patraukė švietėjiškas veiksnys, galimybė kurti filmą kiekvienam žiūrovui.

- Ar vyko šių darbų atranka?

- Ne, jie buvo užsakyti. LUX pasirinko Europos meno scenoje jau žinomus autorius ir pasiūlė prisidėti prie projekto.

- Matyt, nemažai lėmė ir jūsų bendradarbiavimas su Britų kino institutu (BFI)?

- Užsakymą gavau anksčiau, nei atsidūriau BFI.

Ekrane - jaunatviškas naivumas

- Papasakokite apie savo darbą.

- Tai muzikinis filmas. Siužeto net negalėčiau atpasakoti - dėl nedidelės trukmės jis nėra išplėtotas. Vis dėlto tai filmas, o ne vaizdo klipas. Jį sukūriau jaunos roko grupės "Without letters" dainai "Ausgetraumt". Juostoje filmuojasi grupės nariai. Šiuo atveju norėjau įtraukti jaunuolius į kino kūrybos pasaulį, kuriame paprastai sukasi aktoriai, operatoriai, garso inžinieriai. Įsivaizduokite, jauna grupelė žmonių sukuria pirmą savo dainą ir jai iš karto garantuojamas dvejų metų "turas" Jungtinės Karalystės kino ekranuose. Jokių komercinių tikslų nesiekėme, mus visus skatino kūrybiniai stimulai. Šiame filme, kaip ir daugumoje mano kūrinių, išryškėja kultūrinio paradokso, konflikto elementas: paklauskite savęs, kaip Jungtinėje Karalystėje įsivaizduojama Lietuvos populiariosios muzikos ar roko kultūra? Niekaip. Tokio įvaizdžio tiesiog nėra.

- Kaip susipažinote su šia jauna grupe?

- Joje gitara groja mano sūnus. Prieš keletą metų išsiprašė, kad nupirkčiau gitarą. Sakiau: "Negi vienas ją brazdinsi? Nėra prasmės." Tada jis prisidėjo prie bendraamžių komandos, pradėjo repetuoti. Gavęs britų pasiūlymą pamaniau, kad galėčiau kurti filmą apie jauno žmogaus norą išgarsėti roko muzikanto amplua. Pagrindinė "Ausgetraumt" tema - naivumas. Tai kiekvieno pradedančio menininko kūrybingumą skatinanti savybė. Jei ne ji, joks jaunas žmogus nesirinktų menininko kelio. Prisimenu save: tik visiškas naivuolis galėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje, visuomeninių pervartų laikotarpiu, pasirinkti vizualiųjų menų studijas. Nebuvo jokios priežasties pasiekti sėkmės, neturėjau ir sektinų pavyzdžių. Tačiau dabar, po dvidešimties metų, galiu sakyti, kad man pavyko. Taigi šiame filme kalbu apie naivumą, kurį pats jau praradau. Filmavimo kamera įamžina grupę jaunuolių, ką tik susibūrusių Vilniuje į muzikos grupę. Man atrodo, itin naivu kurti grupę Lietuvoje ir turėti tarptautinių ambicijų. Nė vienam muzikantui, išskyrus akademinės muzikos atlikėjus, iki šiol nepavyko pasiekti tarptautinio populiarumo.

"Praeities pažadai" Paryžiuje

- Kokių atsiliepimų sulaukėte po filmo?

- Pasak renginyje dalyvavusios Lietuvos kultūros atašė Londone Daivos Parulskienės, jis buvo sutiktas gerai. Paprastas siužetas, vaizdo kokybė ir savita raiška dideliame ekrane paliko žiūrovams įspūdį.

- Pastaruoju metu jūsų kūrybos retrospektyvos rodytos Berne (Šveicarija), Torūnėje (Lenkija), Notingame (Jungtinė Karalystė), Odensėje (Danija). Dabar - Paryžius?

- Taip, Paryžiuje, Georges'o Pompidou centre vykstančioje grupinėje parodoje "Praeities pažadai" ("Les Promisses du Passe") pristatomas mano vaizdo filmas "Genties išnykimas" (2005 m.). Tai didelė paroda, skirta naujajai Europai, atskleidžianti meno pokyčius po Berlyno sienos griūties. Joje dalyvauja penkiasdešimt menininkų, daugiausia iš Vidurio ir Rytų Europos.

Foto: Gedimino Žilinsko

Atgal Komentarai