2010-04-19


Stereotipą, kad tautinis lietuviškas kinas – trys partizanai prie šulinio svirties, ašarojančios mergelės ir ilga tyla migloje, ketina sugriauti nauja LTV laida "Kine kaip kine".

Laidą apie legendinių ir naujų lietuviškų filmų užkulisius kuria Stonių trio: žurnalistė Aistė Stonytė, jos brolis kino režisierius Audrius Stonys ir tėvas aktorius Česlovas Stonys. Anksčiau jie kartu kūrė ir LTV laidą "Legendos".

Šeimos tercetas juokauja, kad ginčų ir įtampos išvengti jiems padeda puikus vaidmenų pasiskirstymas: A.Stonys įneša rimties, solidumo, Č.Stonys – greitos reakcijos, o A.Stonytė atsakinga už lyriką ir inteligenciją.

Trijulė žada žiūrovus nuvesti ten, kur ne kiekvienam lemta pakliūti, – į kino užkulisius. O apie filmų gimimą papasakoti ne tik legendinių aktorių ir režisierių, bet ir montuotojų, operatorių, dailininkų lūpomis.

"Kine kaip kine" tikrai nebus "Legendų" tęsinys. Tai – laida apie lietuvišką kiną, kuris buvo gyvas, optimistiškas, linksmas priespaudos metais ir kuris sėkmingai gyvuoja nepriklausomybės laikais", – trumpai apie naują šeimos kūrinį "TV dienai" sakė A.Stonytė.

– Laida "Kine kaip kine" pristatoma kaip langas į legendinių lietuviškų filmų užkulisius. Kas gi juose?

– Kiekviena laida bus skirta konkrečiam lietuviškam filmui. Pasakosime tiek apie tuos, kurie jau tapo klasika, tiek apie naujus lietuviškus filmus, sukurtus po to, kai atgauta nepriklausomybė. Taip pat kalbinsime režisierius, operatorius, grimo meistrus, kostiumų dailininkus, aktorius. Jų prisiminimais ir bandysime atkurti tai, kas nutiko filmavimo aikštelėje, praskleisime uždangą į nematomą kino virtuvę.

Laidose apie senuosius filmus – pasakojimai apie Maskvos cenzūrą, apie tai, kaip režisieriams pavykdavo ją pergudrauti, perteikti filme norimas prasmes. O iškart po laidos bus rodomas filmas, apie kurį kalbėjome.

– Kuo laida apie sovietiniais laikais sukurtus filmus gali būti įdomi jaunajai kartai?

– Man pačiai – 32-eji. Negaliu sakyti, kad augau su filmais, kurie buvo kurti sovietmečiu, bet žiūrėjau juos būdama paauglė. O šiandien juos vertinu visiškai kitaip. Dar kitaip tuos filmus žiūriu žinodama kontekstą: kaip jie buvo kuriami, kokiomis aplinkybėmis, kas juose buvo užkoduota. Kai gaunu atsakymus, be galo įdomu žiūrėti. Todėl man atrodo, kad jaunajai kartai supratus, kaip buvo sukurti filmai, kurie tapo kino klasika, bus taip pat įdomu juos pamatyti.

– Lietuviškas kinas vis dar įsivaizduojamas taip: niūruma, ilgos tylos pauzės, laukianti motulė, melancholiški žvilgsniai, paskęstantys tolumoje. Ar tai gali būti aktualu šiandienos žmogui?

– Be galo aktualu ir įdomu. Ilgi planai, niūru, melancholiška tėra klišės ir štampai. Žinoma, yra tam tikrų kadrų, kurie kartojasi, bet filmai – labai skirtingi. Štai kad ir "Velnio nuotaka" – labai linksmas, smagus, dinamiškas, jaunatviškas ir modernus filmas.

– Pritartumėte minčiai, kad geri kūriniai, geri filmai gimsta iš kančios?

– Tai – dar viena klišė. Geri menininkai kuria ir be kančios. Nežinau, iš kur atėjo tokie stereotipai, kad reikia kančios ir tik per ją gimsta menas. Nieko panašaus. Yra daug linksmų, optimistiškų filmų, nepaisant to, kad jie buvo kuriami niūriais laikais. Žmonėms ir tada užteko jėgų, kūrybinio polėkio.

– Laidą vėl kursite su tėčiu ir broliu. Ar kartu besidarbuojant nekyla šeimyninių konfliktų?

– Bartis – nesibarame, o ginčytis tenka labai dažnai. Tenka ir vyrų sąmokslus iškęsti.

– Visiems dirbant kartu dar norisi susitikti savaitgalį?

– Darbe yra kolegiški santykiai, savaitgalį – šeima. Susitikę kalbame ne tik apie darbą, o ir apie filmus, spektaklius ir kt. Turime apie ką šnekėti ir tikrai nenusibosta.

– Kas įdomiausia jums pačiai kuriant laidą "Kine kaip kine"?

– Pati tema – kinas. Tai visada buvo mano ir mano šeimos aistra. Dar būdama vaikas namuose girdėdavau įvairiausių istorijų apie filmus, aktorius, režisierius, o dabar, kai girdžiu dar daugiau jų iš pačių kino kūrėjų, tai yra didžiausias atpildas už darbą.

– Pastaruoju metu televizijoje ėmėtės rimtų temų. O ar sugrįžtumėte į gyvenimo būdo žurnalą?

– Kadangi esu žurnalistė, neišsižadu jokio žurnalistinio darbo. Jei būtų įdomus projektas, gal ir grįžčiau.

– Apie kokius filmus pasakosite artimiausiose laidose "Kine kaip kine"?

– Pirma laida bus apie filmą "Niekas nenorėjo mirti". Prisiminimais dalysis Lietuvos kino autoritetai: Regimantas Adomaitis, Donatas Banionis, Juozas Budraitis, taip pat "nematomi" operatoriai, dailininkai. Vėliau kalbėsime apie "Velnio nuotaką", "Skrydį per Atlantą", "Mano vaikystės rudenį", "Vienos dienos kroniką".

© Mindaugo Ažušilio nuotr.

Atgal Komentarai