Nors oficialiai startavusio vos prieš pusantro mėnesio, tačiau VDU vestibiulyje apsistojusio „Menų centro“ pristatinėti nebereikia. Galima teigti, kad tai pirmoji tokia erdvė Kaune, sutraukianti daugybę jaunų veiklių žmonių. Ne išimtis ir pereitą savaitgalį įvykęs renginys „Animacijos fabrikas“. „Animacijos fabriko“ metu vyko seminaras „Kaip gimsta animacija“ (parengė VDA animacijos absolventės Sigutė Kučikaitė ir Monika Meknytė), vėliau vestibiulyje pieštais veikėjais mirgantys ekranai sukvietė žiūrovus mėgėjų (Timotiejaus Norvilos, KTU Dizaino studijos, Indrės Argustaitės, Juozas Valiuko, Justino Jazausko, Julijos Tolvaišytės, Pijaus Burako, Vitos Grigutytės, Astos Stasionytės bei Urtės Budinaitės) animacinių filmukų peržiūrai. Tuomet, griebę sėdimuosius maišus, mitriai šastelėję ant sofutės, kėdės, grindų ar šiaip radę jaukesnį kampelį visi suskubo į Vladislav‘o Berežok‘o paskaitą apie lietuviškąją animaciją bei jo asmeninio projekto – filmuko „Zuikio kopūstai“ pristatymą. Nežinia, gal pamažu vakarėjant, gal pabūgę filmo trukmės (visgi mažiausiai žiūrovų daliai tenka sėdėjimo laimė), rodant dokumentinį filmą apie pirmąjį Lietuvos kinematografininką ir lėlinės animacijos kūrėją Vladislavą Starevičių „Vabzdžių dresuotojas“ (Rež. L.Augutis, D.Ulvydas) daugelis išsiskirstė. Finalinis renginio akcentas - Atlikėjo Patrio Židelevičiaus improvizacija, skirta įgarsinti Monikos Žeknytės animaciniam klipui puikiai tiko ramiai įvairiaspalvės dienos pabaigai.
Tiesa, neretai apsilankius „Menų centre“ kyla noras keiksnoti organizatorius dėl chaoso ar vietos stygiaus, tačiau geriau pagalvojus tai ne jų, o paties miesto problema. Kiek dar galėtumėte išvardyti Kauno erdvių, kur kiekvieną savaitę vyksta įvairūs kultūrinio pobūdžio renginiai (bemaž visados nemokami), galima gurkšnojant gėrimus paskaityti čia pat, mažojoje, tačiau vis besiplečiančioje skaityklėlėje, esančius laikraščius ar pasklaidyti užsienietiškų fotoalbumų puslapius? Tai neturėtų būti kosminėmis kainomis bauginančios senamiesčio kavinės ar profesionalams skirtos įvairios menininkų sąjungos. Na, ar daug suradote? Galbūt būtent todėl didžiąją dalį kultūringo miesto jaunimo ar svečių ir sutiksite čia.
Žinoma, būtų galima siūlyti problemą spręsti persikeliant į didesnes patalpas, tačiau kamerinės erdvės daug jaukesnės, ilgainiui suburiančios net klubus ar tiesiog bendraminčių būrelius. Belieka ieškoti sau kuo patogesnės vietos minioje, stebėti renginius bei stebėtis organizatorių bei lankytojų entuziazmu, patyliukais tikintis, jog teisingas pavyzdys – užkrečiamas.
Foto - video autorės. Audio Gabija ir Saulius – Friday night
