2012-01-17

„Gersi kavos?“ – klausimas beveik toks pats senas kaip ir pati kavos pupelė. Neabejotina, kad per visą kavos gėrimo istoriją „kofemenams“ gerti kavą teko pačiose keisčiausiose miesto vietose. Šį kartą akiratyje – du labai skirtingi miestai: Londonas ir Varšuva bei kelios juos vienijančios idėjos, kurių autoriai, įkvėpti industrinės dvasios ir kavos, sukūrė kai ką įdomaus ir neįprasto.

Ratuota Londono technika, subalansuota „kofemenui“

Tais laikais, kai Londone siautėjo išprotėję grupės „Sex Pistols“ gerbėjai, o Vivienne Westwood su pankiška mados kolekcija triukšmingai įsiveržė į mados areną, senojoje Deptfordo geležinkelio stotyje virė įprastas ir ramus gyvenimas. Kaip ir visi kiti traukiniai, į centrinį Londoną kasdien riedėjo jokių iškirtinių bruožų neturintis keleivinis geležinkelio traukinys. Ir kas galėjo pagalvoti, kad septintajame dešimtmetyje pagamintas šio traukinio vagonas taps viena spalvingiausių Londono kavinių?..

„Deptford Project Café“ - taip vadinasi kavinė, įrengta senajame traukinio vagone, stovinčiame prie Deptfordo stoties. Balansuodamas tarp grafikos, gatvės meno, lipdukų ir spalvotų flomasterių inspiruoto kičo, čia savo talentingas rankas prikišo dizaineris Moragas Myerscoughas, visą vagono išorę išgražinęs piešiniais, įkvėptais vietinės geležinkelio istorijos, prasidėjusios dar 1836 metais. Kavinės vidus primena kažkokį epizodą iš mokyklos ar geležinkeliečių valgyklos, o skardiniuose kibiruose pamerkti irisai – netgi kaimišką močiutės vasarinę... Rodos, viskas taip paprasta... Na, bet tai juk Londonas – dizaino sostinė, be įmantrių dizaino triukų apsieiti sunku, todėl šalia kavinės Myerscoughas dar suprojektavo ekstravagantišką, fotografijomis „ištapetuotą“ šiuolaikinį lauko tualetą, dedikuotą pačiam ponui rokenrolui - Elviui Presliui. Pernai žymus Londono iliustratorius Lucas traukinio eksterjerą atnaujino – jis tapo dar spalvingesnis. Kad vagone išgerti kavos yra verta, turbūt jau ir taip aišku, bet naujoji kavinė turi ir kitų privalumų: „kofemenas“ vienu šūviu čia gali nušauti du zuikius - gauti kavos dozę ir injekciją MENO. Todėl, kad tai yra vieta, kurioje galima ne tik išgirsti apetitą keliančias lyriškas retro melodijas, bet ir atsidūrus reikiamu laiku - pakliūti į dizaino ir šiuolaikinio meno festivalius „Made in 24hrs“ bei „Deptford X“!

Londone dizainas ir kava (priešingai nei arbata...) populiarumo viršūnes pasiekė ne taip seniai kaip ratuota technika su varikliu... Šiandien tenka pripažinti, kad tokių įkvepiančių viešojo transporto priemonių kaip Londone, turbūt nėra niekur kitur Europoje. Pradedant senaisiais traukiniais, retro stiliaus taksi ir baigiant nenuginčijamais miesto simboliais - raudonaisiais Londono autobusais... Tiesa, šiandien megapolio gatvėmis skrieja naujo modelio maršrutiniai dviaukščiai, tačiau mieste vis dar galima rasti puikiai panaudotų senosios Routemaster serijos autobusų. Į vieną tokių užsuka ir Brikleino turgaus stileivos... Tai „Rootmaster“ vegetariškas restoranėlis, įrengtas dviejų aukštų autobuse, prisiparkavusiame senosios Trumano alaus daryklos komplekse, garsiajame Londono Brikleino rajone. Vietiniai jį vadina „bustaurant“, vietos čia ne per daugiausia, bet tai yra puiki erdvė, kurioje norisi klausyti indie roką, skaityti lengvą britišką skaitalą ir gurkšnoti kavą už vieną svarą 80 pencų...

Beje, įkvepiančių viešojo transporto priemonių rekonstrukcija į kavines nėra vien šiuolaikinių britų dizainerių ir kavinių savininkų idėja. Žavingas nespalvotų retro fotografijų pasaulis primena, kad dar 3-iame dešimtmetyje tūlas misteris Albertas iš Hertfordširo, buvusio tramvajaus vagoną pertvarkė į tam laikui išties originalią dviejų aukštų kavinę - „Albert‘s Tramcar“. Čia buvo viskas, ko reikia: gėrimų baras, languotomis staltiesėmis apkloti staliukai, puikus greito maisto meniu, o puodelį angliškos arbatos ar kavos galėjai gauti netgi naktį!.. Na, bet grįžkime į spalvotą dabartį ir šiek tiek arčiau Lietuvos...

Iš kojų verčiančios diskotekos ir kava Varšuvoje

Kuomet rašau šią istoriją, geriu kavą ir mano ausinėse girdisi sena, bet tendencinga lietuviškos grupės „SheeZzanova“ daina „Coffee Trip“. Prisimenam kelionę po keistas Varšuvos kavines, įsikūrusias – paprastai tariant - „velnias žino kur“... Pirmoji pamatyta buvo kavinė-klubas „Aurora“ (pavadinta istorinio rusų laivo „Aurora“ vardu, kadaise simbolizavusio technikos pažangą ir komunistinę revoliuciją). Ši įstaiga įsikūrusi apleistų dirbtuvių-garažų kvartale, senajame Pragos rajone. Visos fasadinės „Auroros“ sienos išgražintos puikiais grafitti piešiniais, lyg mažytėje gatvės meno „mekoje“. Interjeras industrinio stiliaus: metaliniai baldai, odinės kušetės ir ganėtinai tamsu. Čia gali pasivaišinti kava ir pasėdėti su įvairiausio plauko menininkais bei studentais, o savaitgaliais „Auroroje“ vyksta įvairiausi triukšmingi renginiai - nuo roko ar avangardinio džiazo koncertų iki disco ar Varšuvoje populiarių 9-ojo dešimtmečio electropunk stiliaus diskotekų. Be to, šios kavinės-klubo kieme visą naktį veikia oranžinis autobusiukas, kuriame gali nusipirkti karštą dešrainį, karštos sintetinės kavos ir toliau šėlti neįprastoje erdvėje.

Jei „Auroroj“ nusibodo – gali keliauti į kitame Pragos gale esantį „Saturator“ klubą. Tai dar viena garažo stiliaus, iš kojų verčianti Varšuvos įstaiga. Klubo pirmame aukšte minimaliomis priemonėmis įrengta industrinio stiliaus kavinė, o rūsyje yra klubas, kuriame komfortiškų interjero detalių poreikis nereiškia nieko. Užtat klubo programinis turinys - įspūdingas. Nuo populiariųjų electro, RnB, hip hop‘o muzikos reginių iki beprotiškai spalvingų nu rave, nu wave diskotekų, kurių metu gali išvysti visomis flomasterių spalvomis pasidabinusius vakarėlio dalyvius, spalvotus perukus ir akinius, kasetinius magnetofonus, 9-ojo dešimtmečio stiliaus kedus, išgirsti iš proto varančią muziką ar net patekti į televiziją...

Atvirai šnekant, pasinėrus į industrines Pragos rajono erdves, galima net ir apie kavą pamiršti... Tačiau po siautulingos nakties ateina rytas. O koks „kofemeno“ rytas be rytinės kavos?.. O jos išgerti galima ir kardinaliai priešingoje erdvėje nei prieš tai minėtosios. Pavyzdžiui, kavinė-knygynas „Czuly Barbarzynca“, esantis tiesiai priešais „Aurorą“. Šis knygynėlis toks mažas, bet jame telpa tiek daug... Nuo įvairiausių knygų, žurnalų, tokių kaip „Wallpaper“ kolekcija, legendinių Moleskine knygučių lentynų iki minkštų fotelių ir subtilių mažučių retro stiliaus staliukų, skirtų garuojančios kavos puodeliams... Šilti baldai, knygos ir kava čia tarsi kontrastas grubioms metalo grindims ir laiptams bei apnuogintiems inžineriniams tinklams palubėje. O kad nedidelėje erdvėje tilptų kuo daugiau knygas mėgstančių „kofemenų“, viršuje įrengta dar ir antresolė, kurioje sėdėdamas, gali ramiai spoksoti į kitus... Tiesa, stodamasis – nepamiršk pasilenkti, antraip savo protingą galvą gali susitrenkti į spindinčius aliuminio vamzdžius, raizgančius visas kavinės lubas.

Beje, kadaise kriminaliniu rajonu vadintoje Pragoje, liko neaplankytas senasis gumos fakrikas, šiandien paverstas įspūdingu meno ir kultūros fabriku. Žmonės kalba, kad prieš šimtą metų ten buvo verdama ne tik pramoninė guma, bet ir saldžiausias mieste marmeladas... O kai jau pradedi galvoti apie marmeladą su balta kava ryte... tolimesnės pastabos apie seną techniką ir pramonę nebetenka pradinio užtaiso. Taigi, eikime atsikvėpti ir išgerti kavos!

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai