2011-12-19

Didinga Carinės Rusijos kostiumo istorija prasidėjo dar 16-ame amžiuje, kai mados ikonomis tapo kilmingosios caraitės, dar prieš šimtą metų aprašytos kultinėse rusų liaudies pasakose apię Vasilisą Gražiąją, Raudonąją Gėlelę, Caraitį Ivaną ir kitus stebuklingus pasakų herojus... Sako, Kalėdos – stebuklų metas. Dabar legendos atgimsta šiuolaikinių dizainerių kolekcijose.

1547-1721 Carinė Rusija: mados ikona – Vasilisa Gražioji

Prabangūs to meto slavų aristokratų apdarai šiandien puikiai atsispindi antikvaru tapusiuose porcelianiniuose induose, dekoratyvinėse lėkštėse ir dėžutėse, ištapytose šių pasakų motyvais bei akį rėžiančiais rusų ikonografiniais raštais. Apie neįtikėtinai spalvingą Carinės Rusijos „kutiūrą“ taip pat primena puošnioji 17-ojo amžiaus juvelyrika, tapyba bei tikrąją Carinę Rusiją įkūnijantys tautiniai kostiumai.

1682–1725 Petras Didysis ir aristokratijos simbolis Fabergé kiaušinis

Turtingiausių pasaulio kolekcionierių fetišas ir dizainerių inspiracija – garsusis Fabergé kiaušinis yra kone įspūdingiausia atminties laikmena, pasakojanti apie Rusijos imperijos istoriją ir tų laikų madą. Iš pusšimčio Fabergé kiaušinių, 1885-1917 m. laikotarpiu pagamintų geriausių prancūzų meistrų, šiandien liko vos 42. Fabergé buvo gaminami Rusijos caro ir imperatoriaus – Petro I-ojo užsakymu ir skirti kilmingiausiems rusų aristokratams pamaloninti.

1730-1796 Mados ikonos: imperatorės Ana Ivanovna ir Jekaterina II-oji

Apie šių moterų spintas mados tyrinėtojai rašo knygas, o jų neįtikėtinai prabangų gyvenimą šiandien galima pamatyti rusų rūmų dailininkų paveiksluose, kabančiuose didžiausiuose Rusijos muziejuose. Prieštaringos reputacijos valdovės, dažniau linksniuojamos kaip nuotykių, meilužių ir prabangos mėgėjos, jau anuomet garsėjo toli už Rusijos imperijos ribų. Pirmoji valdžiusi imperatorė Ana Ivanovna, o vėliau ir Jekaterina II-oji savo laiku buvo tikros mados diktatorės. Suknelės, kuriomis jos puošėsi buvo rusiškojo baroko viršūnė. Siuvinėjamos aukso gijomis, sidabro nėriniais, inkrustuojamos brangakmeniais ir puošiamos tauriųjų metalų aksesuarais – jos buvo vienos prabangiausių tarp to meto Europos monarchų drabužinių. Maža to, Jekaterina II-oji gyveno kone ištaigingiausiuose pasaulyje Žiemos rūmuose, o  Ana Ivanovna 1739 m. net buvo įsakiusi pastatyti jai dvidešimties metrų aukščio Ledo rūmus su ledinėmis barokinėmis skulptūromis!

1890- 2008 Matrioška – rusų folkloras: nuo babuškos iki „Vogue“

Matrioška – Rusijos pop simbolis, puikiai atspindintis kitą rusiškojo kostiumo pusę. Čia dominuoja ne kilmingos aristokratės, o paprastų valstiečių ir viduriniojo sluoksnio rusų damų aprangos detalės. Pirmąją rusišką matriošką 1890 m. sukūrė du vietos meistrai, savotiški rusiško dizaino pionieriai –  Vasily Zvyozdochkin ir Sergey Malyutin. Dar 1900 m. matrioška pirmą kartą atkeliavo pasirodyti į Paryžių, o štai 2008 m. rusiškasis „Vogue“ žurnalas, švęsdamas savo dešimties metų jubiliejų Maskvoje surengė įspūdingą parodą, kurioje buvo eksponuojamos žymiausių dizainerių ištapytos rusiškos matrioškos.

2008/2009 pagal Roberto Cavalli ir D&G

Italų dizaineris Roberto Cavalli 2008-ųjų žiemą Milano mados savaitėje pristatė rudens-žiemos kolekciją, kurioje pasirodė modeliai, vilkintys rusiškų matrioškų marginimo raštais siuvinėtus paltukus su ryškiaspalvėmis gėlėmis bei lapių kailiukais. O štai po pusmečio italų tandemas Dolce & Gabbana Milane demontravo kolekciją, kurioje persipynė, rodos, nesuderinami dalykai – japonų geišų dėvimų kimono siluetai ir tradiciniai slavų raštai su gėlių motyvais.

2010/2011 ruduo-žiema pagal Jean Paul Gaultier

Visuomet stulbinantis dizaineris Jean Paul Gaultier šiemet pristatė kolekciją, kurioje susipynė 25-ių pasaulio kraštų tautinio kostiumo motyvai. Kinija, Meksika, Afrika, Tibetas, Uzbekistanas ir, žinoma, Rusija – visus šiuos dizaino eksperimentus mados gurmanai savo akimis galėjo išvysti dar šį pavasarį Paryžiuje. Gaultier eksperimentų pagrindu šį kartą tapo tradicinė rusiška kailinė kepurė su ausinėmis – ušanka.

2010/2011 ruduo-žiema pagal Antonio Marras (KENZO)

Kol Gaultier eksperimentavo su ušankomis, Kenzo mados namams kuriantis italų dizaineris Antonio Marras ėmėsi eksperimentų su kokošnikais ir rusiškais sarafanais. Kurdamas ypatingąją, skirtingų civilizacijų ir kraštų aprangos kodais mirgančią Kenzo kolekciją, dizaineris panaudojo daugybę slaviškų motyvų. Iš kurių pagrindinis – žemę šluojantis rusiškas sarafanas, anot metraščių, gimęs Rusijoje dar 1376 m. Šį sarafaną rusų moterys liovėsi kasdien nešioti kiek daugiau nei prieš du šimtus metų, tačiau jos anaiptol nepamiršo dar įspūdingesnio prie sarafano derinamo elemento – kokošniko. Kokošnikas – tai senovinis ištekėjusių rusių šventinis galvos apdangalas, kuris Kenzo kolekcijoje virto neįtikėtina šiuolaikinės mados improvizacija.

2010/2011 ruduo-žiema pagal John Galliano

Dar vieną kolekciją, inspiruotą įvairių tautų kostiumo elementų, šiemet išrankiai Paryžiaus publikai pristatė ekscentriškasis britas John Galliano. Pasisėmęs saują idėjų iš Uzbekistano, Afganistano, Egipto ir Mongolijos, Johnas į savo kolekciją nepamiršo pridėti ir rusiškų prieskonių iš kailio, milo ir ornamentų.

2010/2011 ruduo-žiema pagal Karl Lagerfeld (CHANEL Couture)

Inspiruotas didingos Rusijos imperijos kostiumo istorijos, dizaineris Karlas Lagerfeldas Grand Palais rūmuose Paryžiuje pristatė kolekciją, vertą paties Fabergé kiaušinio. Fabergé vėl minime neatsiktinai, nes kurdamas modelius Chanel mados namams, Lagerfeldas panaudojo Fabergé kiaušinių motyvus bei daugelį kitų rusiškos stilistikos elementų: pradedant kailiais ir baigiant inspiracijomis, susijusiomis su vienu iš pačių iškiliausių rusiškos literatūros kūrinių – Boriso Pasternako romanu apie legendinį Daktarą Živago.

2011/2012 ruduo-žiema pagal ETRO

Carinės Rusijos mados tendencija, pasiekusi kulminaciją praeitą rudens / žiemos sezoną, šiemet transformavosi į bendrąją etno tendenciją. Pavyzdžiui, mados namai „Etro“ sugebėjo į vieną dizaino kokteilį suplakti net kelių slavų tautų etno kostiumo motyvus: nuo romų iki rusų valstiečių. Ši Milane pristatyta kolekcija buvo ne tik labai eklektiška, bet net ir šiek tiek psichodelinė, nes vienoje kompiliacijoje galima atrasti ne tik kaimiškus slavų motyvus, suderintus su klasikinio kostiumėlio formomis, bet net ir tokią sintetinę medžiagą kaip lateksas, rodos, visiškai nederančią su etno ir klasika. Madoje ir dizaine nėra nieko neįmanomo.

Scanpix nuotr.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai