2010-12-29

Žaidimas –  visuomet paslaptis. Tai viena seniausių veiklų pasaulio istorijoje savo dalyvius ugdžiusi ir mokiusi dar nuo gyvybės žemėje pradžios. Nors žaidimo klausimą šimtmečiais sprendžia filosofija, o dauguma pasaulio religijų kalba apie dieviškuosius žaidimus,  žaidimas pats savaime  anaiptol nėra vien žmogiškoji privilegija. Žaidžia naminės katės ir laukiniai vilkai. Pačioje žemės šerdyje įrašyta rodos tik vienintelė taisyklė, kurios laikytis privaloma. Nori (iš)likti – žaisk!

Geriausiai  šią taisyklę pamena esantys arčiausiai žemės –  laukiniai žvėrys ir maži vaikai. Tėvai jų akimis nuolat skuba „nežinoma kryptimi ir nežinia kur“, o vaikai suaugusiesiems dažnai atrodo per daug klausinėjantys ir triukšmingi. Suaugusiojo ir  vaiko komunikacija  tapo atsitiktinė. Šeimos, draugai, kolektyvų nariai svetimėja. Tai pajutus kyla instinktas griebtis kažko –  būtinai nerimto ir žaismingo, kad dideli žmonės ir maži vaikai pajaustų esantys vienovėje, atkurtų kūrybiškumą, apsikeistų  vaidmeninis bei  atrastų žaidimo paslaptį.

Tikriausiai nėra labiau suvienijančios veiklos nei bendras stalo žaidimas. Negalėdami pasidžiaugti žaidimų gausa bei jų turiniu Lietuvos prekybos centruose, Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros ketvirto kurso studentai sukūrė 13 inovatyvių komunikacinių stalo žaidimų. Jie skirti bendravimui (at)kurti šeimose tarp tėvų ir vaikų, draugų, įvairių kolektyvų narių.

Kadangi  pirminė žaidimų paskirtis – skatinti kūrybišką požiūrį į aplinką,  sukurti  bendrystę tarp žmonių, kurių saitai nusilpę, nutrūkę ar dar nesukurti, paroda pavadinta „Komunikaciniai žaidimai“.

Stalo žaidimas iš kitų rūšių žaidimų išsiskiria paprastumu. Jis nevargina fiziškai, nereikalauja ypatingo pasiruošimo, vietos ar laiko. Be to, toks pramogavimo būdas turi galią  suburti visus skubančius šeimos ar kolektyvo narius draugėn, žaidžiant atvirai šnekučiuotis, įsiklausyti į kitų nuomones. Per komunikaciją siekiama padėti atkurti tikrąjį  bendravimą, bendraujant atsiverti, užsimiršti ir  geriau pažinti vieniems kitus. Parodos lankytojai kviečiami susipažinti su žaidimų paslaptimis statant erdvines komunikacines kodų sistemas, renkant tipografinių raidžių elementus, sukuriant „savo kalnus" iš popieriaus ir pergalingai įkopiant į jų viršūnes. Taip  žaidėjas gali ne tik pramogauti, rungtyniauti,  bet ir įgyti  naujų architektūrinių, georgrafinių ar psichologinių žinių.

Dalis parodoje eksponuojamų žaidimų skirti palengvinti bendravimą tarp ką tik susipažinusių žmonių. Tokie žaidimai padeda nugalėti  pirmapradę „svetimojo“ baimę, pajusti taptkultūrinio komunikavimo skirtumus ir juos suvokus palikti galimybę tęstis santykiams ateityje. Kiti žaidimai skatina žaidėją pažinti patį save tuo pačiu metu žaidžiant kartu su kitais. Žaidimo metu, įtarus sakant netiesą, tariamą melagį galima pratestuoti „melo detektoriumi“, pagamintu naudojant žiebtuvėlio elektos impulsą, ar įsmeigti adatėlę į asmenį atstovaujančios lėlytės kūną. Tokiu būdu žaidimas leidžia patirti plačią išgyvenimų skalę: nuo teisingumo pojūčio, galimos grėsmės, bausmės nuojautos ir galop palengvėjimo. Treti žaidimai siekia suvienyti žaidėjus dar prieš žaidimą, skatina loginius evakuacinius kolektyvinius veiksmus atsidūrus prieš žaidimo paspęstas pinkles. Žaidžiant su specialiais akiniais sukuriama „keturių“ dimencijų erdvė. Taip žaidėjas yra visiškai įtraukiamas į paslaptingą žaidimo pasaulį, užsimiršta, pailsi ir lieka nustebintas žaidimo tėkmės.

Parodoje nepamiršti ir vaikai. Žaidimais siekiama lavinti mažųjų specifinius gabumus kuriant erdvines formas. Tam pasitelkta elektros šviesa, magnetai ir kiti inovatyvūs sprendimai. Parodos dalyviai dėmesį atkreipė ir į tuos vaikus, kurie turi specialiųjų poreikių. Žaidimai skirti vaikams autistams, turintiems psichologinių ir bendravimo problemų, išsiskiria edukaciniu, lavinamuoju pobūdžiu. Vaikai kviečiami atidžiau pažinti aplinką, per emocinį tarpusavio ryšį žaidimo metu kelti klausimus apie gėrį ir blogį, būti smalsesniais.

Apžiūrėjus parodą ir norint patiems pratestuoti žaidimą, vertėtų pabandyti sužaisti „ledo žaidimą“, kurio koncepcija pagrįsta vienos iš Arkties tautų -  inuitų kultūra. Glaudus inuitų sąryšis su gamtine aplinka, stiprus žemės kaip Pirmapradės Motinos jutimas, sugebėjimas išgyventi atšiauriomis klimato sąlygomis daugelį pasaulio tautų kūrėjų bei mokslininkų įkvėpė įvairiems atradimams. Lediniai kubeliai dėliojami skaidrioje žaidimo stiklo lentoje tol, kol ištirpsta,  ir archaiška, iš amžių gūdumos išnirusi žaidimo paslaptis, atskleidžiama jo dalyviams.

Žaidžiantys, kuriantys ir bendraujantys laukiami Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje, Rinktinės g. 2.

„Komunikacinių žaidimų“ parodos sumanytoja ir kuratorė Vilniaus dailės akademijos  Grafinio dizaino katedos vedėja prof. Aušra Lisauskienė.

Paroda veiks iki  2011 m. sausio 12 d.

Asta Jackutė - menotyrininkė,Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros koordinatorė

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai 1