2010-11-12

Kauno santakos parke, ant Popiežiaus kalnelio (1993 m. rugsėjį popiežius čia lankėsi ir aukojo šv. Mišias), ketinama statyti paminklą Jonui Pauliui II, o tai vėl visuomenėje kelia emocijų audras. Senamiestis jau nusmaigstytas atminimo paminklais, tačiau vis dar planuojama naujų, ir ne vienas. Šiuo metu meninių paieškų etape visiškai įstrigęs paminklas kunigui Antanui Mackevičiui, ir atrodo, kad nuo tokių trukdžių mėginama apsiginti skubiai statant naująjį paminklą popiežiui. Tik ar tai nenulems dar vieno abejotino rezultato?

Visame pasaulyje žinomas Lenkijos skulptorius Czeslawas Dzwigajus svečiavosi Kaune ir dalyvavo architektų bei skulptorių posėdyje, svarstant paminklo ir jo aplinkos darbų įgyvendinimo klausimus. Autorius vien Jonui Pauliui II visame pasaulyje yra pastatęs 69 paminklus... Kaune numatomas statyti paminklas Lietuvoje taip pat jau bus antras, nes švenčiant Šilinės atlaidus ir Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejų atidengtas paminklas popiežiui Jonui Pauliui II Šiluvoje. Pusketvirto metro aukščio skulptūra pastatyta minint popiežiaus apsilankymo Lietuvoje penkioliktąsias metines. Šį kartą mūsų mieste vėl mėginama taikytis prie datų. Kadangi nežinoma, kada popiežius bus paskelbtas palaimintuoju, jo skulptūrą mėginama paversti vienu iš gegužės mėnesį vyksiančių Hanzos dienų Kaune akcentų. Tik kas žino, kaip tai gali būti susiję? Tuo labiau kad ši konkreti data, pasak skulptoriaus, verčia labai skubėti ir neleidžia ieškoti kitų skulptūros variantų galimybių. Nors šiek tiek keistai nuteikia toks Cz. Dzwigajaus popiežiaus skulptūrų kūrimo „etatas“, pristatytą naująją Jono Pauliaus II figūrą Kauno skulptoriai ir architektai sutiko gana palankiai. Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus sprendimu skulptūra turėtų būti realistinio stiliaus. „Kitaip įamžinto popiežiaus atminimo aš neįsivaizduoju, todėl, jei būtų mąstoma apie kitas formas, man tektų visiškai pasitraukti“, – teigė arkivyskupas.

Laiminančio popiežiaus skulptūra jungia monumentalias, ryškias formas ir gana smulkias detales. Tačiau čia pat iškyla problemų derinant skulptūrą erdvėje. Bronzinis paminklas pranyksta medžių fone ir milžiniškoje parko erdvėje. Nepaisant to, skulptorius bėrė su Lietuvos klimatu ir labai įtemptais terminais susijusias priežastis, kodėl negali pasirinkti šviesaus akmens ir vis dėlto lieka prie bronzos.

Architektūrinę projekto dalį pristačiusieji Gintaras Prikockis ir Saulius Pūtvis pateikė net kelis aplinkos planavimo variantus, kurie galėtų išryškinti paminklą. „Ši vieta nulemta popiežiaus vizito, todėl dėl jos jau nediskutuota. Ateityje tai turėtų būti ne tik paminklo, bet ir didesnių renginių vieta: mišių, koncertų. Tačiau esama būklė ne itin gera. Paminklas prapuola erdvėje, todėl siūlome už jo pastatyti šviesią dekoruotą sienelę, kurioje galėtų atsispindėti krikščionybės istorija. Mėginame pateikti daugiau galimų variantų, nes erdvė didelė, nemažai ir skirtingų žiūros taškų“, – kalbėjo G. Prikockis.

Deja, sienelės, ryškinančios skulptūrą, idėjai nebuvo pritarta. Manyta, jog ji per daug drastiškai veršis į „minkštą“ aplinką, kurioje vyrauja medžių žaluma, atrodys monumentaliai ir pompastiškai. Todėl ir alternatyvos jai galėtų tapti tokios pat „gamtinės“ – naujai pasodinti išraiškingesni medžiai, performuotas kalnelis ir panašiai.

Vietos paminklui parinkimas, kurį, kaip ir pačios skulptūros autoriaus paieškas, nulėmė arkivyskupo S. Tamkevičius ir dvasininkijos nuomonė, sulaukė kardinaliai skirtingų architektų vertinimų ir nuomonių. Viena grupė tvirtino, kad vieta jau yra istoriškai pagrįsta ir dabar lieka taikytis prie jos sąlygų, kiti sakė, kad Kaune galima rasti ir daugiau su popiežiaus vizitu susijusių erdvių. Tačiau dažniausiai skambėjo ir labiausiai įtikinami atrodė tvirtinimai, jog ši erdvė ir skulptūra paprasčiausiai nedera. „Ši vieta vertinga tik dėl gražios gamtos ir tuščios erdvės, tačiau skulptūrai ji visiškai neparuošta. Sakralumo joje tikrai maža. Ir pati skulptūra yra klasikinis urbanistinei miesto erdvei skirtas pavyzdys, kuris, atsidūręs gamtos apsuptyje, tampa visiškai savitikslis. Nors šiaip ji gana plastiška ir įtaigi. Sienelė taip pat nėra geras sprendimas, nes ji atskirs sakralinės paskirties pastatus ir pačią skulptūrą“, – tvirtino architektas Saulius Juškys.

Apie tai, kaip estetizavimas veikia ir naikina neigiamus veiksnius, kalbėjo lenkų skulptorius, nes pasirinkta erdvė išties kelia abejonių. Jau vien todėl, kad iki šiol ten dažniau buvo sutinkami tituluoti krepšininkai, organizuojami patys keisčiausi renginiai ir į dangų leidžiami oro balionai. Prieš pat Popiežiaus kalnelį plyti erdvi stadiono teritorija, kurios ateitis taip pat neaiški. Detalusis rekreacinės paskirties teritorijos planas iki šiol nėra patvirtintas. Kaip joje derės sakralinė vieta ir sportui bei laisvalaikiui skirta erdvė? Ar, pastačius paminklą, neįvyks savotiškas viešosios erdvės, dabar priklausančios miestiečiams, „užgrobimas“ ir privatizavimas?

Apie tokią sakralumo ir demokratiškumo dermę, kaip pagrindinį projekto uždavinį, užsiminė skulptorius Robertas Antinis. Jis kalbėjo, kad dabartinis skulptūros maketas atrodo gana vienpusiškas, kad iš užnugario jis visiškai netraukia žvilgsnio. „Skulptūra yra trimatė, ir to nereikia užmiršti. Ji privalo turėti bent keletą ryškių „ženklų“, per kuriuos kalbėtų stebinčiajam iš skirtingų pusių. Dar reikia labai daug galvoti“, – teigė skulptorius. Tačiau galvoti, atrodo, nėra laiko. Cz. Dzwigajus pasiruošęs priimti pastabas ir į jas reaguoti, tačiau neslepia, kad keistis galės tik detalės, o ne skulptūros esmė. Tikėkimės, kad bent postamentas, kuris užkliuvo visiems architektūros ir skulptūros specialistams, bus pakeistas.

Gaila, kad visam miestui svarbius sumanymus realizuoja gana uždaros žmonių grupės. Į paminklo statymo reikalus architektai ir skulptoriai įtraukti tik nulėmus jo stovėjimo vietą ir skulptūros stilių. O plačioji visuomenė vis dar laukia savo eilės. Ar jai bus leista pasisakyti? Kokio ir ar apskritai tokio paminklo reikia? Juk Jonas Paulius II lankė ne tik dvasininkiją, bet ir mus visus. Tokį reikalavimą, kaip vieną pagrindinių, išdėstė kultūros paveldo specialistai. Ar bus baiminamasi nesuspėti iki nustatyto termino?..

KAUET archyvo ir Audrio KARALIAUS nuotraukos

Atgal Komentarai