Dizainas ir architektūra
Sandra Kliukaitė. Šiaurės Korėja: komunistinio pasaulio bamba (video, foto)

2010-07-05

Kai Šiaurės Korėja 7:0 fatališkai pralošė Portugalijos rinktinei Pasaulio futbolo čempionate, tūlas  europietis juokais pradėjo svarstyti: kokios bausmės lauks futbolininkų už tokį gėdingą pralaimėjimą? Š. Korėjoje kartą pabuvojęs Andrius Mamontovas pasakojo, kad atvykus į šią izoliuotą šalį, laikinai konfiskuojamas net mobilusis telefonas ir pasas, o ką jau kalbėti apie fotokamerą ir fotografavimą ten, kur norisi ir kaip norisi...

Šiaurės Korėja, švelniai tariant, keista šalis. Per penkiasdešimt metų valstybėje buvo pristatyta tiek betono daugiabučių, kad net internete bežiūrint į juos gniaužia kvapą. Silpnų nervų žiūrovai veikiausiai susigadintų nuotaiką visai dienai, apžiūrėję nesibaigiančias apleistų daugiabučių virtines ir tuščias gatves. Nors kiekviename šalies mieste stovi šimtai gigantiško dydžio daugiabučių, pusėje iš jų niekas negyvena, o likusioje pusėje – nuolat dingsta elektra, dujos ir visa kita. Tačiau visur, kur beeitum tave lydi Jis – Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos vado portretas, kuris čia reiškia viską.

Didžiausios miestų  gatvės Š. Korėjoje dažnai veda į niekur, nes daugiau vesti paprasčiausiai nėra kur. Neįmanomai erdviais miestų prospektais beveik nevažinėja automobiliai ir tik todėl, kad jų čia beveik nėra. Turimi transporto priemonės statomos ten, kur lankosi užsieniečiai, kad susidarytų įspūdis, jog Š. Korėjoje yra daugybė automobilių. Kita vertus, užsieniečių šalyje taip pat beveik nėra, nebent turistai iš Kinijos ar Rusijos. Nepaisant to, apytuščių gatvių eismą čia nuolat reguliuoja uniformuotos ir susikaupusios tvarkingo eismo policininkės, tapusios mėgstamiausiais vakariečių fotomodeliais. Per metus Šiaurės Korėja įsileidžia limituotą 1500 turistų skaičių iš Vakarų ir paranojiškai bijo žurnalistų bei Pietų Korėjos piliečių.

Pats didžiausias Š. Korėjos pastatas nuolat išrenkamas į baisiausių pasaulio pastatų topus. Tai milžiniško dydžio Ryugyŏng viešbutis Pchenjane, kuris užbaigtas turėtų tapti aukščiausiu ir didžiausiu pagal plotą viešbučiu pasaulyje. Ar gi ne ironiška? Didžiausias pasaulio viešbutis stovi labiausiai turistų nelaukiančioje valstybėje. Beje, neseniai buvo atnaujinti šio milžiniško vaiduoklio statybos darbai. Nuo 1987 m. statomą viešbutį, planuojama baigti 2012 m., nors ekspertai teigia, kad baisiausias pasaulio viešbutis dėl nekokybiškų medžiagų ir dūlėjimo tapo nesaugus ir negali būti užbaigtas... Kaip pasakytų amerikiečiai – anyway.

Žinoma, iš betono pastatytas ir Nacionalinis Phenjano teatras, ir Korėjos karo muziejus ir nuostabą keliantys gigantiški Phenjano bei kitų miestų viešbučiai, ir milžiniškas Rŭngrado stadionas, kuriame vyksta masinės žaidynės, ir daugelis kitų svarbių sostinės statinių. Tiesa, didžiausia arka pasaulyje laikoma Phenjano Triumfo arka, nusižiūrėta iš Paryžiaus ir skirta pademonstruoti Šiaurės Korėjos galybę – pastatyta iš balto granito. Be to, daugelyje miesto vietų galima rasti spalvingus ir gigantiškus monumentaliosios sienų tapybos darbus bei propagandinius plakatus, vietiniams niekaip neleidžiančius užmiršti komunizmo “rinkodaros”.

Sostinėje Pchenjane taip pat yra propagandinėmis freskomis ištapytas metro, kuris laikomas giliausiu metro pasaulyje (daugiau kaip 110 metrų po žeme). Pchenjano gatvėse galima išvysti gerokai daugiau automobilių nei kitur. Čia yra net automobilių reklamų, tačiau eiliniai korėjiečiai automobilių neturi, nes niekaip nesusitaupo, todėl kad net ir eidami kasdien į darbą nieko neuždirba. Pchenjane taip pat yra troleibusai, keli universitetai ir net verslo rajonas Rajin-Sonbong. Tai ypatinga ekonominė zona, kurioje Šiaurės Korėjos valdžia leidžia užsiimti verslu Rusijos ir Kinijos kompanijoms. O štai padaryti “shopping’ą”, išgerti ar pasilinksminti naktiniame klube šansų beveik nėra. Tokių įstaigų skaičius Šiaurės Korėjoje totaliai limituotas. Tiesa, internete galima rasti kelių šalies restoranų ir parduotuvių interjerų nuotraukas, kurios gali tikrai nuoširdžiai prajuokinti, na, arba pravirkdyti.

Dabar net  sunku patikėti tuo, kad Šiaurės Korėjoje tarp betono ir komunistinių plakatų, kažkaip išliko ir nedidelė dalis istorinės korėjiečių architektūros, budistinių šventyklų ir kitų nekomunistinių eksponatų. Pavyzdžiui, 2004 m. UNESCO pasaulio paveldo atstovams į saugomų objektų sąrašą pavyko įtraukti Kogūrijos (Koguryo) karalystės kapavietę, esančią pietinėje Pchenjano provincijoje, kurioje stovi karaliaus Tongmyŏng’o mauzoliejus ir dar 30 valdovų kapų su senoviniais korėjietiškais sienų piešiniais.


Kogūrijos karalystė buvo įkurta 37 m. pr. Kr., ją valdė kinų Hanų ir Tangų dinastijų palikuoniai, atvežę korėjiečiams budistų sektas, importinę kinišką architektūrą iš medienos ir plytų bei legendinius išlenktus čerpinius stogus, kurie ir šiandien yra laikomi svarbiausiu Rytų Azijos architektūros bruožu. Iki kinų invazijos korėjiečiai gyveno žeminėse su šiaudiniais stogais ir sienomis, drėbtomis iš molio ir pintų vytelių. Be to, korėjiečiai pirmieji savo būstuose įsirengė pakeliamas grindis ir unikalią šildymo sistemą – ondolą, kurią įsitaisius jiems nebereikėjo nei lovų, nei kėdžių, o visas buitinis gyvenimas vyko ir iki šiol tebevyksta tiesiog ant grindų.

Susimaišiusi su kiniškais elementais korėjietiška architektūra kadaise darė įtaką net pasakiškai japonų istorinei architektūrai, tačiau XX amžiuje viskas į dvi dalis padalintoje Korėjoje pasikeitė beveik neatpažįstamai. Tradicinių korėjietiškų namų, vadinamų – hanok, su nuostabiais sodais ir zigzaginiais keliukais šiandien beveik neliko. Hanok namelių dar galima pamatyti pramoninio pasienio miesto – Kaesongo senamiestyje, tačiau paprastai hanok propagandiniuose turistiniuose giduose nereklamuojami, nes, galima spėti, kad Kaesongo miesto pasididžiavimas yra daugiabučiai ir niekur nevedantis milžniškas prospektas.

O štai už sienos, visai netoli esančioje Pietų Korėjoje yra išlikę užtektinai hanok kaimelių, kuriuos be jokio vargo gali aplankyti kiekvienas užsienietis iš Vakarų, ko nepasakytum apie “svetingąją” Šiaurės Korėją. Šiandien Šiaurėje viskas kitaip nei Pietuose, nes komunistinio pasaulio bamboje gerai ištreniruota robotukų armija aklai paklūsta vadui ir pėsčiomis keliauja tiesiai į “užtikrintą” rytojų...

Fotografijos: FLICKR.COM

Raktažodžiai: North Korea, Pyongyang, Ryugyong,  Kaesong, Hanok.

Kulturpolis.lt

 

Atgal Komentarai

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės