2010-02-18

Ar įsivaizduoji “kutiūrą” kosmose?... Teisybė yra tokia: “SPACE FASHION” idėja gimė kaip pokštas besikalbant su drauge telefonu apie vykusias ir nevykusias madas. Gal greičiau apie nevykusias. Iš pradžių tema neatrodė labai rimta, tačiau galvoje greitai ėmė suktis į taiklų vertimą nepretenduojantis terminas “RETROFUTURE”, o dar keli kosminiai dokumentikos kadrai “jūtiubėje” privertė į kosmoso mados industriją žiūrėti visai rimtai!

Kosmoso amžiaus mada (Space-Age Fashion)

1965-1970 metai – super revoliucijų penkmetis, kai aukštyn kojomis buvo verčiami ne tik Žemės, bet ir Kosmoso reikalai. Inspiracija “KOSMOSAS” tuo metu veržėsi visur, kur tik įmanoma, net ant podiumo. Kol rusų ir amerikiečių kosmonautai skraidė aplink galaktiką ir vaikštinėjo Mėnulio paviršiumi, prancūzų ir italų dizaineriai tapo didžiausiais “MADOS KOSMONAUTAIS” visoje galaktikoje.

Kosmoso amžiaus kompozitoriai, kuriuos šiandien galima vadinti elektroninės muzikos pionieriais, o gal net ir pirmaisiais didžėjais (pvz. Mort Garson, Jean-Jacques Perrey), kosminės mados pristatymams kūrė kosminę sintetinę muziką. O ji toli gražu neskambėjo kaip „The Beatles“ ar Bachas...

To meto futuristinės mados dizainerių kolekcijos buvo demonstruojamos dažniausiai lauke, ant miesto pastatų stogų ir kitose, aukštąjai saloninei madai iki tol nebūdingose, vietose. Madas demonstruojantys modeliai, tokie kaip prancūzų supermodelis Polly Maggoo (dar 1962 m. tapusi prancūziškojo „Vogue“ viršelio veidu), žiūrovams pasirodydavo vilkėdami kažką panašaus į kosmonauto kostiumą, tik skirtą nešioti ant žemės.

Kombinezonai, pseudo-skafandrai, griežtų geometrinių kirpimų suknelės, uniforminiai švarkai su antpečiais, aptemptos sintetinės kelnės, šalmo formos kepurės, ilgaauliai batai bei daugybė plastiko, vinilo ir odos detalių, dažytų sidabro spalva. Tokie buvo pagrindiniai kosmoso amžiaus „trend‘ai“. Rafinuotiems gipiūro apdarams tuo metu buvo paspausta p a u z ė.

Kosmoso amžiaus mada: Pierre Cardin, André Courrèges, Paco Rabanne modeliai (1968 m., muzika Mort Garson)

Mados „kosmonautai“ (Prancūzija vs. Italija)

Bene didžiausiu Prancūzijos mados „kosmonautu“ septintojo amžiaus antroje pusėje tapo šiandien visiems gerai žinomas dizaineris Pierre’as Cardinas. To meto Cardino modeliai iš tiesų buvo visiškas kosmosas. Cardinas sukūrė futuristinę liniją „Space Collection“, inspiruotą kultinio serialo „Star Trek“ ir kitų Amerikoje bei Europoje tuo metu labai populiarių sci-fi žanro filmų. Be to, kosmoso būtybių apsėstas, Cardinas nusprendė moteris ir vyrus paversti belytėm būtybėm – androgenais, taip gimė pirmoji unisex kolekcija „Cosmocorps“. O nuo Pjero tuo metu Paryžiuje nei kiek neatsiliko kitas prancūzų mados „kosmonautas“ – André Courrègesas.

Prieš pradėdamas gaminti kosmoso madą, Courrègesas dirbo asistentu Christóbalio Balenciaga mados namuose, kuriuose lankydavosi žymiausios Paryžiaus damos. Tačiau tai, ką Courrègesas pradėjo kurti atėjus kosmoso amžiui, senosioms jo klientėms galėjo pasirodyti mažų mažiausiai keista, o gal net ir nepadoru. Vietoj haute couture – plastikas, vinilas ir sintetika! Courrègesas išgarsėjo mažiau, nei Cardinas, tačiau jo sukurti kostiumai žymėjo kosminę mados revoliuciją, o ilgaauliai batai ir balta spalva tapo skiriamuoju Courrèges ženklu.

André Courrèges futuristinė kolekcija (1970 m., muzika Gershon Kingsley)

Tuo tarpu Italijos mados pasaulyje dėjosi ne ką žemiškesni dalykai nei Prancūzijoje. Italų mados dizaineris ir politikas Emilio Pucci praktikavo futuristinių uniformų madą. Jis išgarsėjo sukūręs aviakompanijos „Braniff International Airways“ stiuardesių uniformas su permatomais burbuliniais šalmais, kurios atrodė taip, lyg stiuardesės dirbtų ne lėktuve, o kosminiame erdvėlaivyje. Emilio Pucci kosminis dizainas tiesiogine prasme atsidūrė ir pačiame kosmose, nes būtent jis NASA kompanijos užsakymu sukūrė logotipą, skirtą „Apollo 15“ įgulai, kuri 1971 m. sėkmingai nusileido Mėnulyje kartu su pirmuoju „mėnuleigiu“, suteikiančiu galimybę beveik be jokių rūpesčių pasivažinėti Mėnulio paviršiumi.

Beje, septintajame dešimtmetyje italų mados dievas Gianni Versace (R.I.P.) buvo išpranašavęs, kad 2001 metais visi šiuolaikiški Žemės gyventojai vilkės uniformas. Nors jo pranašystės toli gražu nepasitvirtino, androgeniška, aptempta uniforma anuomet tapo labai populiari. Ir ne tik Italijoje, bet ir visame pasaulyje. Kosmines uniformas tuo metu vilkėjo net tokios pop scenos žvaigždės kaip ABBA, o ką jau bekalbėti apie visą  „Star Trek“ ekipažą ir tikruosius kosmoso herojus – astronautus.

Nuo „Pakolypsės“ iki kosmoso mados Vilniuje

Dar vienas kosmoso mados „pranašas“ – ispanų/prancūzų dizaineris Paco Rabanne buvo išpranašavęs, kad 1999 m. rusų kosminė stotis MIR nukris ant mados sostinės – Paryžiaus. „Pranašas“ Rabanne, žinoma, apsiriko, o šmaikščiai nusiteikę žurnalistai nevykusią dizainerio pranašystę spėjo pakrikštyti „Pakolypse“. Tačiau Pako Rabanne aistra kosmosui ir paranormaliems fenomenams neliko nepastėbėta ne tik žurnalistų, bet ir kosmoso manijakų. Dar 1966 m. rūbų gamybai pradėjęs naudoti tokias netradicines medžiagas kaip metalas, plastikas ir popierius, Paco Rabanne greitai buvo pakviestas kurti kostiumus legendiniam fantastiniam prancūzų filmui „Barbarella“, pasakojančiam apie futuristinį žmonių gyvenimą 3901–4000 metais.

Originalią „Pakolypsės“ laikų diskinę suknelę dar pernai buvo galima pamatyti Vilniuje. Į Nacionalinę Dailės galeriją atvežtoje Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) kolekcijoje buvo galima išvysti daug tikrų tikriausių Šaltojo karo laikų dizaino šedevrų. Kosmoso mada varijavo nuo Paco Rabanne diskinės suknelės (1967), Pjero Kardeno futuristinių uniformų (1967) iki įspūdingų kosmonautų skafandrų, pagamintų SSRS ir Amerikoje, tarp kurių buvo eksponuojamas net Neilo Armstrongo X-1B skrydžio metu dėvėtas kostiumas (1950).

Dabar jau niekas nedrįs prieštarauti, kad paroda „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945-1970“ buvo viena įspūdingiausių dizaino parodų kadanors apskritai rodytų Lietuvoje. Ji beveik kaip tikra laiko mašina teleportavo į kosmoso amžių, kai kosmonautai buvo laikomi pagrindiniais TV ekranų ir liaudies herojais, o mados žurnalų redaktoriai jau spausdino spalvotas fotografijas su įspūdinga to meto mada, įkvėpta kosmoso!

Futuristinio mados šou epizodas iš fotografo Williamo Kleino dokumentinio filmo: „Qui est-vous, Polly Maggoo?“/ „Who Are You, Polly Maggoo?“ (1966 m., muzika Pete Moore)

Nuotraukos:
Iš Valerie Mendes knygos: “Pierre Cardin: Past, Present, Future”, 1990.
Iš Valèrie Guillame knygos: “Courrèges”, 1998.
Iš Keith Lovegrove knygos: “Airline: Identity, Design and Culture”, 2000.
Iš Lydia Kamitsis knygos: “Paco Rabanne”, 1999.
Iš “Cold War Modern: Design 1945-1970”:
http://www.vam.ac.uk/microsites/cold-war-modern

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai