2009-12-28

Kičas paprastai asocijuojasi su visiška beskonybe, beprotybe ir betvarke. Tačiau pamačius, ką su architektūra išdarinėjo žmogus legenda - Friedensreichas Hundertwasseris, galima išvirsti iš kojų, o minimalizmą pažeminti iki pačio nuobodžiausio žanro Žemėje. Lyginti minimalizmą su Hundertwasseriu – tai tas pats, kas lyginti Mocartą su Metalika arba realybę su fantastika...

Hunderwasseris – tai kičas nuo pradžių iki galo inspiruotas pasakų, kelionių ir linksmo požiūrio į gyvenimą. Kičo genijus, kurio tikrasis vardas yra Friedrichas Stowasseris (1928-2000), gyveno labai ekscentrišką gyvenimą, todėl nėra ko stebėtis, kad ir jo kūryba labai ekscentriška. Pavyzdžiui,  jis avėdavo skirtingų spalvų kojines, viešai skelbdavo skandalingus manifestus (kartą tai darė visiškai nuogas), bastėsi po pasaulį savo aplūžusia jachta ir turėjo net tris žmonas. Maža to, nuolat nervindavo kolegas menininkus sugebėjimu labai brangiai parduoti savo kūrinius. O galiausiai, taip ir nebaigęs nei vienos meno mokyklos, jis įsigudrino tapti vienu žymiausiu Austrijos dailininku (prieš kelis dešimtmečius garbintu nuo Tokijo iki Venecijos), taip pat pašto ženklų, plakatų ir vėliavų dizaineriu, ekologu ir net architektu.

Švelniai tariant „dėjęs“ ant minimalizmo ir monotonijos, devintajame dešimtmetyje Hundertwasseris viešai apsiskelbė „architektūros gydytoju“ („Architecture-Healer“). Ir per visą savo gyvenimą „pagydė“ visą eilę pastatų, paversdamas juos neįtikėtinai spalvingais pasakų ir kičo rūmais. Kaip ir dera tikriems genijams, pasaulis jį už tai įvertino. Vieni manė, jį esant unikalų ir mylėjo, kiti manė, kad jis kvailys ir nekentė. Tuo tarpu pats Hundertwasseris nekentė tiesių linijų. Kartą net pareiškė, kad kiekvienas idiotas savo kelnių kišenėse nešioja milijonus tiesių linijų. „Šiandien mes gyvename tiesių linijų chaose, džiunglėse. Jeigu tuo netikite, pabandykite suskaičiuoti, kiek tiesių linijų jus supa. Tada jūs suprasite, nes niekada nepabaigsite skaičiuoti.“ – skelbė kičo genijus.

Hunderwasserio pastatai Vienoje sulaukia tokio pat didžiulio dėmesio, kaip Antonio Gaudí pastatai Barselonoje. Kritikai sako, kad Hunderwasseris kopijavo Gaudí. Iš tiesų, Hunderwasseris kopijavo ne tik Gaudí, bet ir daug kitų praeities architektūros ir meno talentų. Kičo genijaus genialumas tuo ir pasireiškė, kad kurdamas jis sugebėjo į vieną visumą apjungti ne tik daugybę tarpusavyje nederančių dalykų, bet ir mėgdžiodamas kitų kūrybą pasišaipyti iš šiuolaikinio meno. Ir ypač iš standartizuotos pokario architektūros (už tai jo nekentė daugelis to meto architektų).

Hundertwasserio architektūra

Prestižiniame Trečiajame Vienos rajone kadaise veikęs baldų fabrikas (dabar Vienos meno muziejus) pagal Hudertwasserio užmanymą, dar 1989-1991 metais buvo paverstas įspūdingu tapybos kūriniu, pro kurio langus kyšo medžių šakos, o žmonės čia fotografuoja ne tik eksterjerus, bet ir autorinį Hundertwasserio tualeto interjerą... Viskas čia balansuoja ant kičo ribos, o gali ir už jos, tačiau praeiti ir nepastebėti šio pastato gali nebent aklasis. Tame pačiame rajone taip pat stovi Hutertwasser Haus (1983-86 m.), kurio viduje auga gyvi medžiai, fasadai dekoruoti keraminėmis plytelėmis, sienos  išdažytos visomis vaivorykštės spalvomis, o balkonai įrėminti art nouveau stilistikos baliustradomis. Tiesioms linijoms vietos čia nėra, o stiliui apibūdinti tiktų nebent siurrealizmas.

Devyniasdešimtaisiais Hundertwasseriui įsimylėjus spiralinę formą, eilė architektūriniam „gydymui“ atėjo ne tik Vienai, bet ir Vokietijos miestui Darmštatui. Čia Hundertwasseris suprojektavo visą spiralinės formos rezidencinių namų kvartalą. Viso Waldspirale (vok. Miško spiralė) komplekso pastatų stogai apsodinti medžiais, fasadai nudažyti nuo ryškiai rožinės iki ryškiai geltonos spalvos, o visų langų formos ir dydžiai  yra skirtingi. Nauji kičiniai elementai – spalvotos keraminės kolonos ir svogūno formos kupolai, primenantys Rusijos Dūmos Maskvoje bokštus. Apie racionalią pastato geometriją net neverta pradėti kalbėti. Įgyvendindamas šį projektą, Hundertwasseris paaiškino, jog visa tai sukūrė tam, kad šių namų gyventojai jaustųsi kaip karaliai...

Jau minėta vieta, į kurią net karaliai vaikšto pėsti, kičo genijus rūpinosi ne mažiau nei fasadu. Tuo galima įsitikinti pamačius Hundertwasserio projektuotų viešųjų tualetų interjerus (pvz. viešasis tualetas Kavakavoje (1999, Naujoji Zelandija); tualetas Vienos meno muziejuje ir kitur). Atėję į Hundertwasserio WC, galite rasti kičo, popso ir buduaro elementų, spalvotos arabiškų pirčių mozaikos ir banguojančias grindis. Išėję, galite pasakyti, jog tai neskoninga, bet negalite pasakyti, jog tai nuobodu.

Linksmieji, Šachrazados pasakas primenantys, Hundertwasserio architektūros projektai įgyvendinti net tik Europos šalyse, bet ir Amerikoje, Japonijoje bei, žinoma, Naujoje Zelandijoje, kurią anuomet kičo genijus taip pamilo, kad net tapo jos piliečiu ir praleido čia paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Šiandien Hundertwasseris yra vienas geriausiai žinomų Austrijos menininkų, o sunkiai ištariama jo pavardė net ir po mirties nesitraukia iš architektūros ir meno žiniasklaidos.

Nuotraukos EveryStockPhoto

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai