2009-12-31

Šių metų elektroninės kultūros festivalis Piksel 09 prabėgo sklandžiai, kaip rodos niekad anksčiau. Įsibėgėjęs festivalis kasmet sutraukia vis daugiau dalyvių ir lankytojų, programa tęsėsi net 10 dienų. Festivalio akcentas - meninė praktika paremta technologinės laisvės pagrindu. O tai reiškia ir savirefleksišką medijų meno žvilgsnį į save, kūrybos principus ir priemones, kuriant naujas paradigmas.

Padalintas į daugybę meninių procesų festivalis persiklojo savo programoje bei pasiskirstė prezentacijose, kūrybinėse dirbtuvėse, vakariniuose pasirodymuose ir parodose. Šių metų festivalio dėmesio centre buvo daugiasluoksnės kūrybinės dirbtuvės, kurių centrine ašimi tapo laisvos techninės įrangos konstravimas ir konfigūravimas. Ypatingas šių metų dėmesys buvo skirtas atvirai techninei įrangai (open hardware), kai praeitais metais daugiau dėmesio buvo skirta programinės įrangos (free software) pristatymams. Nors šiais metais taip pat pristatymų sekcijoje vyravo programinės įrangos prezentacijos, bet kūrybinių laboratoriijų kiekis smarkiai aplenkė pristatomuosius pasirodymus.

Parodos vyko keliose galerijose: „Lydgalleriet“ – galerija dedikuota garso menui priėmė festivalio audio projektus. Galerija „3,14“ buvo skirta platesniam audiovizualinių projektų spektrui.

Daugiausia dėmesio susilaukė interaktyvios instaliacijos ir objektai, vienas pirmųjų krentantis į akį buvo „The serv seq“ darbas nyderlandų menininko Gijs Gieskes: mechaninio ir elektroninio meno sintezėje lankytojai gali įsitraukti grodami gyvai. Principas paprastas: plokštelės grotuvo įrenginys sukosi ratu, plokštelės vietoje buvo margas piešinys, kuris suteikė prasmę šviesai jautriems diodams.
Kitas įspūdingas interaktyvus darbas - vokiečių dueto Wolfgang Spahn ir Thomas Gerwin „Augen-auf-schlag“. Čia žiūrovas galėjo groti elektroniniais būgnais ir prieš save matyti vizualiai besikeičiančias spalvas, kai būgnų konsolė žymėjo spalvas ir judesius. Paslaptingas audio objektas „Tribo Paenix“ įtraukė žiūrovus į sudėtingą garsinį performansą ir komunikaciją su erdve, sklindantis garsas paimtas iš aplinkos ir perdirbtas sklido iš archainės formos objekto.

Galerija „3,14“ pasitiko erdvinėmis instaliacijomis. Tai Paul Klotz darbas „TL-Display“ primenantis skaitmeninio laikrodžio motyvus ir žaidžiantis liuminescencinėmis lempomis. Kūrinys atrodė kaip didelis žemos rezoliucijos displėjus veikiantis pagal savas taisykles. Arjan Scherpenisse demonstravo „_onliner“ projektą - daugybėje monitorių elementariai rašomi sugeneruoti tekstai. Vėliau menininkas šią technologiją pristatė kūrybinėse dirbtuvėse, kaip „VGA Signals“ ir darbą su vaizdu per monitoriaus jungtį. Erdvinė instaliacija „Capacitive Body“ austro Andreas Muxel ir vokiečio Martin Hasselmeier darbas užėmė didžiąją galerijos dalį. Projekto esmė - mirksintys lazeriai ir pralaidūs šviesai laidai, kuriantys voratinklio iliuziją.

Vienas įspūdingesnių interaktyvaus performaso pavyzdžių įvyko vakariniame pasirodyme. Grubaus garso mėgėjas Mattel išėjo padiskutuoti su publika apie menininkų darbo apmokėjimą ir darbą už dyką, kokia yra iš to nauda ir kokia motyvacija. Jo pozicija buvo tokia: tą vakarą jis neparuošė jokios įdomios programos, ir iškėlė klausimą, ar jis turėtų groti nemokamai. Žiūrovai sunerimo, pradėjo šnairuoti, pasijuto nejaukiai, kai kurie komentavo, kad toks ir yra festivalio kredo – viskuo dalytis. Tada atlikėjas kiek sušvelnino poziciją ir pradėjo teigti, kad tai ir yra diskusija, o ne jo vieno nuomonė. Visi įšėlo, kažkas pradėjo šnekėti, juoktis, rėkti, muistytis. Laukiamas feedback (grįžtamasis ryšys) iš publikos pasireiškė netikėtai Nežmoniškai šaižus garsas salėje visus koncerto klausytojus, privertė, užsikišti ausis ir taip sėdėti nejudėdant, kol aplinkoje aidėjo ausų būgnelius sprogdinantis kauksmas. Garsas kaip ginklas suveikė. Kurį laiką niekas nesuprato, kad tai ir buvo meninis pasirodymas. Turbūt kai kurie nesuprato ir po koncerto. Įdomu, jog pasirodymo metu atsirado reaguojančių triukšmo menininkų, kurie savaip keitė performanso eigą. Pavyzdžiui, Julien Ottavi paėmęs kitą mikrofoną pridėjo prie kolonėlės ir taip pakeitė garso dažnį. Per patį pasirodymo įkarštį Mattel šaukdamas vis klausinėjo ausis užsikimšusių žmonių ar dar nepasikeitė jų nuomonė dėl menininkų darbo už dyką, ir kartais iš tiesų atrodė, kad nuomonė ima kisti.

Chaoso laboratorija – įvairia technika ir technologijomis įgarsinta erdvė kelianti daug triukšmo ne tik patalpoje, bet ir gatvėje - pritraukė daugelį praeivių, kurie rodė daugiau nuostabos, nei suvokimo. Įvairios gaudyklės ir siųstuvai siuntinėjo signalus pirmyn ir atgal, garsas sklido sukurtose kilpose ir grandinėse, mechaniniai poveikiai ir elektroniniai impulsai maišė įvairius dažnius į vieną sunkiai nusakomą triukšminę masę.

Biologiniai eksperimentai susilaukė dėmesio kūrybinių dirbtuvių metu. Mikroorganizmai, amebos, vandens lokiai (Tardigrade) ir kiti tik mikroskopu patomi organizmai buvo “Hackteria” kūrybinės laboratorijos ir tyrimo objektas. Buvo bandoma išryškinti skirtybę tarp bioelectronix ir bioelectronics, kuri glūdi ne tik vienoje raidėje. Bioelectronix – tai paprastos laboratorijos, kurias galima susikurti namuose (DYI). Pagrindinis laboratorijoje vystomas veiksmas - aukštųjų technologijų uzurpavimas ir jų  panaudojimas meno procesams. Workshop’o metu technologijų ir bioorganizmų susitikime susidarė elementarūs procesai, kurie veikiau stebimi, nei moksliškai apdorojami, nors meno praktikoje esama pavyzdžių, kai mokslininkai patys kviečiasi menininkus dirbti kartu į profesionalias laboratorijas (ar tai galėtų atsitikti Lietuvoje?) Šiuo atveju, hack procesuose paprastos internetinės kameros virto mikroskopais fiksuojančiais smulkius procesus.

Ekologinė paradigma taip pat buvo svarbi festivalio metu. Didžiausias dėmesys skiriamas saulės energija pagrįstiems projektams. Vieni iškiliausių medijų ekologijoje pasirodė vizualieji Ralf Schreiber, Tina Tonagel ir Christian Faubel iš Vokietijos su projektu „Kunst und Musik mit dem Tageslichtprojektor“. Kiekvienas menininkas buvo pasiruošęs skirtingais principais veikiančius projektus, kurie kartu sukūrė užburiantį reginį - saulės baterijomis varomi robotai, skaitmeniniai displėjai veikiantys šviesos srautą ir t.t.

Lietuvą atstovaujantis medijų menininkas Vygandas Šimbelis festivalyje pristatė fotografinį projektą „Light for Libre“ ir dalyvavo garso meno pasirodyme drauge su Peter Edwards (US), Diego de Leon (ES), Servando Barreiro (DE) ir Haavar Eggereide (NO).

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai