2009-12-30

Šeštasis elektroninės kultūros ir medijų meno festivalis Piksel dedikuotas atvirojo kodo fenomenui, programinės ir techninės įrangos panaudojimui kūrybiniams tikslams, mokslo ir meno sintezės apraiškoms vyko praeitų metų gruodžio mėnesį. Bergeno miestas Norvegijoje vienas pirmųjų išsikovojo atvirojo kodo bendruomenės palaikymą ir tapo viena pagrindinių vietų skleistis aktualiajai kultūrai, kuri dabar kasmet atranda vis naujas formas ir naujus kūrėjus.

Sunku būtų pradėti pasakoti apie medijų festivalį neapibrėžiant pačios medijų sąvokos. Ji paremta komunikacijos mokslais ir technologijomis ir gimsta medijų archeologijoje su pirmaisiais aparatais pakeitusiais žmonijos mąstymą. Pvz., J. Gutenbergo spaudos presas, XIII a. išrastas mechaninis laikrodžis, elektros atsiradimas, Teslos bokštas, telegrafas, radijas ir televizija. Visa tai yra medijų kultūros tyrimo objektai. Pačios medijos, pasak Marshallo McLuhano, yra šių studijų objektai yra pačios medijos kaip savirefleksiški už save kalbantys artefaktai.

Elektroninė kultūra yra medijų kultūros dalis. McLuhanas įvardija elektroninę epochą, kuri prasideda su elektra grindžiamų komunikacijos technologijų atsiradimu. Elektroninės medijos – tai prietaisai, naudojantys elektroninę ar elektromechaninę energiją, savotiškas kontrastas statiškoms medijoms (pvz. spauda), kurios dažniausia yra nereikalauja elektronikos galutiniam vartojimui. Elektroninės medijos yra analoginės ir skaitmeninės, o taip pat ir įvairios laikmenos, nereikalaujančios transliavimo ar internetinio tinklo.

Elektroninis menas – tai tokia meno forma, kuri naudoja elektronines medijas. Susieti dalykai: informacinis menas, naujųjų medijų menas, videomenas, skaitmenininis menas, interaktyvus menas, interneto menas ir elektroninė muzika, garso menas.

Meno, mokslo ir technologijų sąveikos šiuolaikinėje kultūroje bei kūrybiškos naujų technologijų panaudojimo galimybės aktyviai atsispindi kūrybiniuose procesuose. Šis diskursas plačiai naudojamas medijų, ypač elektroninio meno praktikoje. Įvairių disciplinų metodus, strategijas, žinias ir naujas technologijas menininkai integruoja į kūrybos procesą. Interaktyvumas, dalyvavimas ir įtraukimas yra neatsiejamos medijų meno charaktistikos įsiveržusios į pačius kertinius meno kūrimo procesus.

Praeitais metais keturias dienas vykęs nenutrūkstantis kūrybinis procesas Piksel festivalio kūrybinėse dirbtuvėse, seminaruose, meno darbų pristatymuose ir gyvuose pasirodymuose vainikavo nuostabius rezultatus. O šiais metais planuojamas net aštuonių dienų veiksmas.

Trumpai apie Piksel 08 vykusius projektus.

Norvegų menininkas Hc Gilje pristatė projektą „Prisukamasis paukštis – Mechaninis genys“. Tai netikėtas suvokimas, kad paukštis gali ne tik skraidyti ir čiulbėti, bet būti atpažintas ir pagal kalenimą į medį. Menininkas pastebi, kad jam svarbiausia yra pati aplinka, kurioje jis eksponuoja genius, ir kaip jie ją transformuoja ir papildo. Buvo pristatyti skirtingi projekto instaliavimo sprendimai Maroke, Bergene ir Oslo oro uoste. Pirmajame ekspozicijos variante autorius susidūrė su neišsprendžiama dilema, nes Maroke nesama viešojo meno sampratos ir jis paprasčiausiai yra nelegalus. Tačiau valstybiniai draudimai nesutrukdė pasiekti įspūdingo meninio rezultato. Bergene mechaniniai geniai kūrė įstabią atmosferą fjordų apsuptuose miškuose, kur skirtingais intervalais ritmingas kalenimas sudarė erdvines kompozicijas. Integrali instaliacija Norvegijos sostinės oro uoste eksponuotame projekte veikiau kėlė problemų uosto apsaugos sistemoms, negu buvo pastebėta eilinių praeivių – šie meno objektų skleidžiamus garsus priskyrė oro uosto skleidžiamiems triukšmams.
 
Kūrybinių dirbtuvių subsekcijos dalyje buvo kuriami įvairiausi santykiai skirtingų fenomenų rėmuose. Labiausiai žiūrovų pamėgtas tapo brito Jonathan Kemp ir Vygando Šimbelio sukurtas vaiduoklių kūrimo ir gaudymo įrenginys - 19 hz dažnį skleidžiantis agregatas, kuriam veikiant sukuriamos vaiduoklių spinduliuojamos elektromagnetinės bangos. Nors tai ir logiškai nesuvokiama ir sunkiai moksliškai paaiškinama, tačiau speciali programinė įranga reikiamą dažnį užfiksavo. Dažniai ir kiti projekto atradimai yra siejami su mokslininko Emanuel Swedenborg (XVIII a.) spėjimu, kad būtent tokiame dažnyje galima apčiuopti sielą ir vaiduoklius. Žvelgiant iš medijų ekologijos perspektyvos galima aiškiai suvokti tokio darbo pavojus, todėl anomalinio patyrimo dalyviai yra įspėjami, kad dalyvavimas projekte yra jų pačių pasirinkimas ir visą galimą riziką jie prisiima patys.

Subsekcijos dalyviai - įspūdingas aktyvistų būrys. Vienas jų – vokietis Martin Howse, jo sukurtų įrenginių elektroniniai impulsai leido komunikuoti su studijos augalais ir klausytis šios reakcijos garsų. Studijoje lankytojai galėjo mėgautis kulinariais atvirojo kodo šedevrais bei paragauti naminės kokakolos pavyzdžių. Įvairūs naujai sukurti elektroniniai įrenginiai visą subsekcijai skirtą dieną veikė aplinką, jungėsi interakcijai, kvietė žaisti ir stebėti.
 
Festivalis skirtas atvirojo kodo bendruomenei ir atradimams 2008 metais daugiau dėmesio skyrė programinės įrangos artefaktui nei techninės įrangos konstruktams. Pure data - tai bene labiausiai festivalio dalyvių naudojama atvirojo kodo programa programinė kalba. Vieni ją jungė su animacija, kiti grojo gyvai, treti kūrė vizualizacijas, dar kiti įtraukė interneto lankytojų informaciją į gyvus pasirodymus ir t.t.
 
Julian Oliver virtuali realybė projekte Levelhead sąveikauja su tikrove. Interaktyviame žaidime reikėjo išvesti virtualų žmogų iš kambario ir taip pereiti kelis lygius, tačiau kambariai yra matomi tik ekrane, o žaidėjas fiziškai realiame veiksme varto tam tikru būdu išmargintus kubus ir jais valdo virtualaus žmogaus ėjimo kryptį trijų dimensijų erdvėje. Plačiai pasaulyje eksponuojamas projektas yra pamėgtas ne tik meno pasaulio atstovų, bet ir edukaciniais motyvais žaidžiamas vaikų.
 
Amerikiečių kolektyvas Loud Objects pristatė savo naująją atvirojo kodo interneto bazę „Jelly“ kurti tinklaraščiams, portfolio, archyvams ir su galimybe ją modifikuoti savo reikmėms. Plačiose medijų meno erdvėse dirbantys menininkai taip pat pasirodė pristatymų serijoje, kurioje konkretaus laiko segmente abstrakčiai žaidė su Polaroid aktyvia medžiaga. Galiausiai  buvo sugeneruotas aiškus fotografinis vaizdas – dinozauro galva. Festivalio vakarais vyko gyvi pasirodymai, muzikiniai ir vaizdo projektai. Iš jų gausos išsiskyrė meksikiečių trijulė „_RRR“, vokietis Notstandskomitee, senegalietis One Man Nation, ir prancūzas grojantis elektroniniais žaislais – Benjamin Cadon. 
 
Lietuvoje elektroninis menas kol kas skverbiasi sunkiai. Labiausiai savo raiškos formą yra radęs audio menas. Videomenas, nors ir paplitęs, tačiau labiau siejamas su dokumentika ir fiksavimu, nei aktyviu įsitraukimu į esmines medijų kultūros paradigmas. Be abejo, keletas elektroninio meno kūrėjų yra ir Lietuvoje pvz. Vaclovas Nevčesauskas, Nomeda ir Gediminas Urbonai ir dar keletas, kurie mėgina naudoti atvirojo kodo technologijas, laisvą techninę įrangą ar nemokamą programinę įrangą savo kūrybiniuose sprendimuose, bei gali tvirtai stoti šalia aptartų Piksel festivalio dalyvių. Tikėkimės, kad išvysime ne vieną lietuvį dalyvaujantį panašaus lygio medijų meno festivalių gretose.

Atvirojo kodo paradigma tampa vis aktualesnė ne tik medijų aktyvistams, bet ir visuomenei. Susibūrusios bendruomenės sparčiai plėtoja ne tik meninius procesus, bet įgyvendina ir patrauklius projektus, sukuria produktus, kurie ne tik žavi estetiniais pasiekimais, atveria vaizduotę žiūrovui ar įtraukia į interaktyvų žaidimą, bet suteikia palankias galimybes naudotis praktiniais kokybiškais rezultatais. Krizės akivaizdoje turėtume susimąstyti apie galimybę naudotis nemokamomis atvirojo kodo programomis, kurių galimybės kartais viršija ir taip vadinamųjų profesionaliųjų programinių įrangų (mokamų) resursus. Festivalyje iškeltas klausimas kodėl yra išleidžiamos milijoninės sumos programinei įrangai išlieka atviras. Net ir universitetai, akademijos ir kitos valstybinės, edukacinės institucijos kažkodėl godžiai skiria apvalias sumas įsigyti brangiausias programines įrangas, kai, tuo tarpu, dar kokybiškesnės, ir į vartotoją orientuotos atvirojo kodo programinės įrangos nieko nedomina. Tai susiję ir su politika, ir pinigų plovimo schemomis bei taktikos, ir daugeliu kitų dalykų, apie kuriuos diskutuoti vertėtų kitomis aplinkybėmis.

O kol kas žvilgtelkime ką Bergenas siūlė šiais metais.

Bus daugiau

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai