Kultūrinės/ kūrybinės industrijos
Paulius Kliševičius. Pokštai, komunikacija ir entuziazmas. Viena meniška kelionė į viešąsias erdves

2009-07-27

Pasaulis yra pasidaręs ypač keistas, juokingas ir žavus. Ne vien todėl, kad dvylikamečiai jau rašo romanus ir pretenduoja sukurti bestselerį. Ir ne todėl, kad dabar skaitom šimteriopai daugiau nei, tarkim, XIX a. vidutiniokai. Dargi ir ne dėl to, kad popiežiaus kreipinys „Miestui ir pasauliui“ iš sakralios metaforos virto kasdienės mūsų veiklos išraiška. Kartais keista, o kartais juokinga yra nuolatinė visų šių pavyzdžių sąveika, atakuojanti smegenis ir suvokimą. Leidžiu sau ją vadinti komunikacija. Kaip tik ji, toji sąveika, kuria postindustrinę visuomenę, turinčią keisčiausių ir juokingiausių poreikių. Na kad ir poreikis visaip estetizuoti viešąsias miesto erdves. Čia jau metas kreipti žvilgsnį nuo abstrakcijų į labai konkrečią lietuvišką ir netgi klaipėdietišką tikrovę.

Praėjusi Klaipėdos viešųjų erdvių savaitė buvo kiek ypatinga. Ir aš nenorėčiau byloti vien apie akmenis išjudinusią „Europiadą“. Savaime suprantama, kad ne visi svarbūs renginiai pasižymi tokiu spektaklio apčiuopiamumu. Kaip kad ir pagal sąmokslo teoriją – istorija visuomet būna lemiama pilkųjų kardinolų ir tylutėliai jų organizuojamų susirinkimų.

Konferencija „Dizainas ir šiuolaikinis menas – pridėtinės vertės kūrimas miesto viešose erdvėse“ nepretendavo į jokią masoneriją. Dar daugiau, organizatoriai (VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra – KEPA) stengėsi informaciją apie ją perteikti (sic!) kuo įvairesniais kanalais. Tačiau „Europiados“ fone konferencija vis tik įgavo nežymų saldaus slaptumo prieskonį.

Platusis ir gilusis tikslas: suburti didelę ekspertų ir interesantų auditoriją ir diskutuoti apie kokybiškai menišką Klaipėdos viešųjų erdvių panaudojimą

Priemonės: konferencijos pranešėjams ir svečiams pateikti Klaipėdos viešųjų erdvių pavyzdžių; prieš konferenciją paakstinti juos sudalyvauti minimalistiniame komunikaciniame akte ir patiems sukurti trumpą menišką intervenciją į miesto aplinką.

Trečiadienis, liepos 22 d. Klaipėdos senamiestis, KKKC

Garbūs konferencijos pranešėjai ir svečiai iš Italijos, Didžiosios Britanijos, PAR, Ispanijos, Vengrijos etc. mandagiai įtraukiami į Klaipėdos viešųjų erdvių, suformuotų ir formuojamų, kontekstą. Toks jų surinkimas ir informavimas neišvengiamai sukelia diskusijų dar prieš didžiuosius kitos dienos pranešimus. Šių diskusijų komunikacinis apogėjus sutelkiamas adekvačioje erdvėje – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre. Ir čia visiems būsimos konferencijos svečiams patiekiamas egzotiškas patiekalas, kurį galime pakrikštyti „Tiesiog kokybiška komunikacija“. Kaip jau minėjau pradžioje, pasaulis yra keistas, juokingas ir žavus kaip tik dėl komunikacijos. Štai šio patiekalo receptas, kuriuo atsitiktinai malonėjo pasidalyti vienas iš ten buvusių asmenų.

„Tiesiog kokybiška komunikacija“

Sudedamosios dalys:

  • 2 vnt. menininkų (pageidautina – Auksė Petrulienė ir Darius Petrulis);
  • 1 vnt. revoliucingos eksperimentinės animacijos;
  • 15–17 vnt. (ir daugiau, ir mažiau) dalyvių / klausytojų;
  • 1 vnt. adekvačios kūrybinės erdvės;
  • apie 90 kg (čia svarbu masė, o ne kiekis) stebėtojų arba kronikininkų;
  • 1 vnt. viešosios erdvės.

Paruošimas:

Klausytojai / dalyviai, prieš surenkant juos adekvačioje kūrybinėje erdvėje, pavedžiojami po miestą. Šiukštu nevalia jų pervarginti, nes tai pirminis apdorojimas, kurio metu jie norom nenorom prisirenka minčių, įkvėpimų ir aspiracijų. Susirinkę į vieną kūrybinį vienetą, dalyviai apsvaiginami dar viena doze įkvėpimo. Menininkai (pageidautina – A. Petrulienė arba D. Petrulis) pristato psilikoninės animacijos koncepciją. Kiti gali pristatyti vietinės komunikacijos ir kitokios veiklos ypatybes. (Nežinantiems recepto skaitytojams verta patirti, kad psilikoninė animacija – tai revoliucingoji eksperimentinės animacijos kryptis (dar ne mokykla), pradėta A. Petrulienės ir D. Petrulio prieš penkerius metus. Visa gudrybė – silikoninės figūrėlės, kuriomis visaip manipuliuojama pasitelkus diaprojektorių. Tai savotiškas teatras, kurio kertinis akmuo – tiesioginis atlikimas, vaizdą ir muziką jungiant į vieną psichotinį improvizacijų seansą).

Vėliau dalyviai sumaišomi trijose grupėse ir jiems neprimygtinai pasiūloma patiems išbandyti psilikono teikiamus kūrybinius malonumus. Pavyzdžiui – sukurti trumputį filmuką jūrine undinėlės ir gundymo tema. Dalyviai perkrato savo įspūdžius ir patyrimus. Menininkai nufilmuoja naujai sukurtus spektaklius ir po kelių valandų įtempto montavimo pateikia rezultatą viešojoje erdvėje. Dalyvių ir atsitiktinių nekviestų žiūrovų teismui. Skanaus?

Paragavę tokio patiekalo, konferencijos dalyviai liko sužavėti.

Prof. Pieras Luigi Sacco (IUAV Universitetas, Venecija): „Puikus patyrimas. Puikus būdas susiburti ir bendrauti.“

Marcusas Neustetteras („The Trinity Session“, Johanesburgas): „Va kaip gimsta meniška komunikacija!“

Markas Davy („Future city“, Londonas): „Tai, ko gera, abstrakčiausias kada nors sukurtas filmas. Nuostabu!“

http://www.kulturpolis.lt/main.php/id/1853/lang/1

Ketvirtadienis, liepos 23 d. Klaipėdos Koncertų salė

Tokios štai komunikacijos užkandę konferencijos dalyviai ir pranešėjai susirenka dalytis savo patirtimi – šįkart labiau gyvenimiška, tačiau ne mažiau kūrybiška – ir, be to, parodyti ją sugužėjusiems esamiems ir būsimiems Klaipėdos viešųjų erdvių architektams, dizaineriams, politikams. Konferencija – sudedamoji CITIES ("Kūrybinės industrijos tradicinėse tarpkultūrinėse erdvėse") projekto, remiamo Interreg IVC programos dalis. Šio projekto dėka Klaipėda įtraukta į naują Europos kūrybinių miestų - partnerių tinklą. Pagrindinis projekto tikslas – keičiantis partnerių iš septynių Europos šalių gerąja patirtimi, pagerinti vietinę ir regioninę politiką, skatinančią kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtrą.  Konferencija pradedama itališkai radikalia kultūros ekonomikos teorija, toliau vedama per naujovišką britišką miestų plėtros praktiką ir ateinama prie paprastų, bet veržlių Johanesburgo viešosios erdvės įmeninimo pavyzdžių. Suma sumarum pranešėjai patikina, kad ir Klaipėda turi galimybių sukurti savitas viešąsias erdves, palinki susirasti savo tapatumą ir paragina nesibijoti eksperimentų.

Tik ar šito turėtų pakakti, kad atsirastų galimybių dažniau pasimėgauti komunikaciniais viešųjų erdvių patiekalais? Lieka laukimas, bendravimas ir / arba veikimas. Ir tai jau ne taip mažai pasirinkimų šiame keistame, juokingame ir žaviame pasaulyje.

Kulturpolis.lt

 

 

Atgal Komentarai

 
Kiti:
 
Susiję:
 
Užsisakyk naujienas:
 
Paieška:
 
Naujienose  
Archyve  
Ieškoti:
nuo: iki:
 
 
Žymės