2009-07-24

Klaipėdos tabako fabriko rekonstrukcijos ir pritaikymo kultūrinėms industrijoms projektas šį mėnesį laimėjo Ūkio ministerijos skelbtą konkursą ES struktūrinių fondų paramai gauti. Projektui pažadėti 9 mln. litų iš ES, su sąlyga, jog miesto savivaldybė prisidės dar 3,5 mln. litų. Planuojama, jog rekonstrukcijos darbai bus pradėti ateinančių metų pavasarį.

Senasis miesto tabako fabrikas, esantis Bangų g. 7, turėtų būti rekonstruotas į tikrą uostamiesčio kultūros akropolį, kuriame po vienu stogu dirbtų veržlūs šiuolaikinių menų kūrėjai ir smulkaus bei vidutinio verslo atstovai, kurių veikla susijusi su kūrybinėmis industrijomis. Projektą iniciavo ir administruoja VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA) ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Priešaky - antras etapas

2001 metais tabako fabriko savininkai UAB "Philip Morris Lietuva" dūlantį pastatą už vieną litą perleido uostamiesčio valdžiai su sąlyga, kad erdvė bus pritaikyta visuomeninėms reikmėms. Buvo pastebėta, kad jauni ir perspektyvūs šiuolaikinių menų šalininkai uostamiestyje stokoja kūrybinės erdvės, tad nuspręsta senąjį tabako fabriką rekonstruoti į naują šiuolaikinio meno bei kultūros centrą.

Praėjusių metų vasarą buvo užbaigtas pirmasis projekto etapas - parengta galimybių studija ir techninis projektas. Antrojo etapo metu bus vykdoma statinio rekonstrukcija ir įkurtas kūrybinių industrijų centras. Menkaverčiai fabriko pastatai bus nugriauti, pasiliks tik vienas - penkiaaukštis, raudonų plytų statinys. Jo architektūra ir vidaus erdvės keisis nedaug, bus stengiamasi išlaikyti dabar esamą struktūrą.

Prie senojo statinio bus prijungtas didelis modernus 25 metrų aukščio priestatas. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos G. Giedraitytės, buvęs Tabako fabrikas transformuosis į modernų dviejų pastatų kompleksą, kuriame vyks koncertai bei parodos, bus rodomi spektakliai ir kinas.

Palankus metas statyboms

"Kultūros fabriko" projektas, kuris oficialiai vadinasi "Buvusio tabako fabriko pritaikymas smulkaus ir vidutinio verslo reikmėms", yra finansuojamas ES struktūrinių fondų ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis. Savivaldybė finansuoja ketvirtadalį viso projekto sąmatos.

Pasak Godos Giedraitytės, pirmajam etapui iš viso buvo išleista daugiau nei 600 tūkst. litų, kurių didžioji dalis buvo panaudota iš ES struktūrinių fondų.

Šį mėnesį iš Ūkio ministerijos buvo gautas atsakymas dėl projekto antro etapo - pastato rekonstrukcijos ir pritaikymo kūrybinėms industrijoms. Projektas "Buvusio tabako fabriko Klaipėdoje pritaikymas kūrybinių industrijų plėtrai. II etapas" Ūkio ministerijos skelbtame konkurse užėmė pirmąją vietą ir bus finansuotas iš Lietuvos 2007-2013 metų ES paramos lėšų pagal priemonę "Asistentas 2". Rekonstrukcijai bus skirta 9 mln. litų. Miesto savivaldybė prie statybos darbų turės prisidėti ne mažiau kaip 3,5 mln. litų.

Nuo pat projekto pradžios statybų sąmatos vertė vis krito. Anksčiau buvo skelbta, kad preliminari rekonstrukcijos darbų vertė yra apie 32 mln., vėliau sumažinta iki 20 mln., dar vėliau suma nukrito iki 15 mln. litų. VšĮ KEPA direktorės Raimondos Laužikienės teigimu, Ūkio ministerijai rašytoje paraiškoje buvo prašoma 14 mln. litų sumos, gauti 9 mln.

Tiek savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja, tiek ir KEPA direktorė viliasi, jog biudžeto sumažėjimą kompensuos kritę statybų kaštai. "Sunkmečiu statybų įmonės, norėdamos išsilaikyti rinkoje, paslaugas teikia už savikainą. Šiuo metu įmonėms svarbiausia išlaikyti savo darbuotojus darbo vietose, o ne siekti pelno, todėl, dabar imtis tokių didelių rekonstrukcijos darbų kaip šis yra pats palankiausias metas", - įsitikinusi R. Laužikienė.

G. Giedraitytės teigimu, rekonstrukcijos darbai bus pradėti, kai dar kartą Ūkio ministerijai bus nusiųsta paraiška su galutinėmis projekto sąlygomis, konkrečiomis sumomis ir VšĮ KEPA pasirašys sutartį. "Paskelbus konkursą statybų rangovui surasti ir pasirašius sutartį su tam tikra įmone, rekonstrukcijos darbai turėtų būti pradėti 2010 metų pavasarį", - prognozavo Kultūros skyriaus vedėja.

Fabrike veiksmas virte virs

Projekto tikslas yra ne tik renovuoti ir viešajai infrastruktūrai pritaikyti nenaudojamą urbanistinį objektą, bet ir jį įrengus, skatinti verslumą bei konkurencingumą kultūros ir kūrybinių industrijų srityse.

Anot G. Giedraitytės, "Kultūros fabriko" komplekse bus įrengta 300 vietų salė, kurios uostamiesčiui labai reikia, skirta spektakliams bei kitiems renginiams, 100 vietų kino salė, kurioje planuojama rengti nekomercinių filmų seansus, beveik 200 kv. m konferencijų salė su biuro patalpomis, spaustuvė, įrašų, šokių studijos, kūrybinės dirbtuvės, nedidelė kino studija, biblioteka. Iš baro-klubo, kuriame galėtų vykti įvairūs koncertai, būtų galima išeiti prie Jono kalnelio, kur numatoma rengti lauko ekspozicijas. Būsimajame "Kultūros fabrike" taip pat planuojama ant vieno pastato stogo įrengti kino teatrą po atviru dangumi.

Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, kūrybinių industrijų centre savo veiklą plėtoti galės tarpdisciplininių, įvairių krypčių šiuolaikinių menų atstovai bei įmonės, kuriančios kūrybinį produktą. Planuojama, jog "Kultūros fabrike" kursis menininkai bei įmonės, dirbančios mados, dizaino, architektūros, kino, muzikos, reklamos, leidybos ir kitose sferose.

Palaiko jaunimas

Anot R. Laužikienės, viešai paskelbus projektą ir iškėlus jo tikslus, dalis uostamiesčio menininkų ėmė būgštauti, kad sumanymas nebus įgyvendintas, o jei bus, tai tarp menininkų ir verslo atstovų gali išryškėti konfrontacija. "Skeptiškai į "Kultūros fabriko" idėją žvelgia vyresnės kartos menininkai, kurie nuo seno turi savo dirbtuves, nėra linkę iš jų išsikelti ir bendradarbiauti su verslininkais. Mes orientuojamės į jaunus, perspektyvius šiuolaikinio meno atstovus, kurie "Kultūros fabriko" idėją sutiko labai entuziastingai", - komentavo KEPA direktorė.

"Tabako fabriko teritorijoje jau ne kartą buvo rengti kultūriniai renginiai. "Rudens sezonas Tabako fabrike", "Tinklai" - ne vienas lankęsis juose sutiks, kad nemažą dalį renginio žavesio sudaro pati aplinka: ištuštėjusios erdvės, aptrupėjusios sienos, griežtos tvarkos nepaliestas interjeras", - kalbėjo G. Giedraitytė. Anot jos,

Menas ir verslas - išvien

R. Laužikienės teigimu, kūrybinė industrija yra plati sąvoka, apimanti moderniuosius, tarpdisciplininius menus, naująsias technologijas, įvairias medijų formas, naujas žiniasklaidos priemones, kūrybinių produktų komercines, materialias išraiškas. Anot KEPA direktorės, "menų inkubatoriuje", kuris būsimajame "Kultūros fabrike" sąveikaus su smulkiuoju ir vidutiniu verslais, kiekvienas šiuolaikinis menininkas galės pademonstruoti individualų kūrybinį potencialą, jį materializuoti.

Kriterijai, pagal kuriuos bus atrenkami būsimajame "Kultūros fabrike" dirbsiantys menininkai, pasak KEPA direktorės, dar nėra tiksliai apibrėžti, jie dar bus konkretinami. Prioritetas bus teikiamas šiuolaikiniams scenos, vizualiniams menams. Kaip teigė R. Laužikienė, svarbiausia yra kūrėjų motyvacija, norimų įgyvendinti projektų originalumas, noras bendradarbiauti su smulkiaisiais ir vidutiniai verslininkais, dirbančiais kūrybinių industrijų sferoje.

"Kultūros fabriko" įkurtuvės planuojamos 2011 metais.

"Kultūros fabrikas" yra strategija"

Ignas KAZAKEVIČIUS, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro "Kultūrpolis" direktorius

Uostamiestyje menininkų nedaug. Tad nemažai bus "importinių produktų". Tai yra teigiama, nes skatina bendradarbiavimą ir kelia miesto meno lygį. "Kultūros fabrikas" yra labai palankus darinys ir priemonė pristatyti aukšto lygio meno projektus. Juk yra ir erdvės, ir technikos - bus ir profesionalių kuratorių komanda. Nereikia pamiršti, kad "Kultūros fabrikas" bus daugiau skirtas scenos menams, kino projektams.

"Kultūros fabrikas", visų pirma, turėtų būti aukšto lygio profesionalams skirta erdvė, o antras prioritetas - jaunimas ir jo projektai, kad šiaip iš gatvės bet kokie menininkai neateitų. Norintys tikrai ras teigiamą atsaką, o reakcija kol kas įvairi - vieni sveikina šia idėją, kiti priešinasi, motyvuodami, kad kokie čia dar projektai, kokia čia iš viršaus nuleista diktatūra, maždaug duokite dirbtuves ir pinigų, mes padarysime. Bet norėčiau pabrėžti, kad "Kultūros fabrikas" - visų pirma yra strategija, o tik po to statinys, dirbtuvės, scenos ir kita.

Po vienu stogu atsiradę, tarkim, dizaineriai, leidėjai, kavinė vienas kitam reikalingi ir formuoja atmosferą. Manau, kad šios jungtys padės Klaipėdoje atsirasti ir tampresniems prodiuserių, kuratorių, menininkų, mecenatų ryšiams.

Projekto iniciatoriams pavyks įgyvendinti savo tikslus, jeigu bus daug ir kryptingai dirbama, tačiau tam reikės apie 7 metų, nes nuolat trūks pinigų, formuosis administracija, galų gale ir į mūsų sąmonę turės įaugti šis darinys. Teigiama yra tai, kad kūrybinės industrijos yra besivystantys projektai, jie patys save augina, vysto, juos sudaro įvairios sferų jungtys, ir jei, tarkim, viena nesivysto dėl kažkokių priežasčių, visada bus galima rasti kitą išeitį.

Atgal Komentarai 6