2009-06-09

Globalizacija ir postindustrinė visuomenė pagimdė begales netikėtų sinkretiškų darinių, suliejo sritis, kurios anksčiau ne tik negalėjo būti mąstomos kartu, bet ir būdavo atvirai priešiškos viena kitai. Itin įdomus ekonominis hibridas atsirado iš alchemiškų meno ir verslo jungtuvių – kultūrinės industrijos. Apie jas bei kitas įdomias verslo ir meno susiliejimo formas kalbamės su VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ (KEPA) direktore Raimonda Laužikiene.

Kultūrą suvokiame kaip žmogiškosios patirties (siaurąja prasme – meno, plačiąja – visos) apibendrinimą ir išreiškimą tam tikromis formomis ir turiniu. Pavyzdžiui, tai audiovizualinių, literatūros, vaizduojamųjų, muzikos etc. kūrinių kūrimas.
Industrija – daugiau ekonominė sąvoka, pirmiausia reiškianti didelio masto gamybą, taikomą masinei produkcijai. Ką vis dėlto reiškia „kultūrinė industrija“, šis dviejų, atrodo, prieštaringų sąvokų suliejimas?

Iš tiesų jos visai neprieštaringos... KI (kultūrinė industrija – aut. past.) yra kūrybos ekonomikos esmė. Tai naujas ekonomikos sektorius, išryškėjęs postindustrinėje visuomenėje, kultūrai ir menui natūraliai suartėjus su rinka. Pasaulio ekonomiką, technologijas ir mokslą pradėjo labai smarkiai veikti kūrybiškumas ir kultūra. Kūrybos ekonomika (arba kultūros ir kūrybinės industrijos) – tai ekonomika, pagrįsta intelektine nuosavybe, kūrybiškumu, skaitmeninėmis technologijomis, kultūra, menu, verslumu, dizainu, žiniomis. Tokia sintezė leidžia kurti darbo vietas. Kaip matote, reikalavimo kurti masinę produkciją nėra, industrinis aspektas gali pasireikšti ir kaip kūrinių platinimas ar ekonominis efektas, o pati kūryba gali būti labai individuali ir vis tiek būti priskirta KI.

Kokiame kontekste įmanomos kultūrinės industrijos ir kokių kultūrinių industrijų apraiškų apskritai esama Lietuvoje ir konkrečiai Klaipėdoje?

Pagal mūsų vartojamą britišką apibrėžimą KI dažniausiai priskiriama:

1. Muzika ir scenos menai;
2. Architektūra, vizualusis menas ir dizainas;
3. Programinės įrangos gamyba, vaizdo žaidimai ir leidyba;
4. Kino produkcija, fotografija, TV ir radijas;
5. Pramogų verslas, paveldas ir pan.

Beje, biudžetinis kultūros sektorius pagal tipologiją taip pat priskiriamas KI.

Lietuvoje oficiali KI tipologija ir statistiniai įrankiai dar nepatvirtinti, todėl vadovaujamasi Europos patirtimi ir klasifikacija. Apraiškų, be abejo, yra ir Lietuvoje, ir Klaipėdoje. Paminėtų veiklų įmonės Klaipėdoje sudaro arti 9 proc. visų mieste įregistruotų įmonių, tik kol kas tai daugiausia mažos įmonės, kurių bendra apyvarta sudaro tik apie 2,5 proc. viso miesto pridėtinio kultūros produkto.

Susidaro įspūdis, kad kaip tik pastaraisiais metais dėmesys kultūrai suintensyvėjo. Rengiamos konferencijos apie menininkų išgyvenimo ar prisitaikymo galimybes, organizuojami tokios pačios tematikos seminarai ir mokymai, viešojoje informacinėje erdvėje ieškoma įmanomų menininkų saviraiškos krypčių. Ar iš tiesų taip yra?

Manau, kad tai ir yra natūralaus kultūros ir ekonomikos suartėjimo atspindys. Kultūros ir kūrybos sektoriaus įmonių ir net biudžetinių kultūros įstaigų veikla neišvengiamai yra veikiama rinkos dėsnių, todėl ir jų veiklos viešinimas įgauna komercinės sklaidos ir reklamos bruožų. Nors privačių investicijų į kultūrą dar nepakanka, bet meno ir kultūros rinka pradeda formuotis, todėl tikėtina, kad sulauksime normalaus kultūros eksporto ir pelno iš investicijų į šį sektorių.

Patvirtintais duomenimis, šiuo sunkmečiu kultūros renginių rinka Lietuvoje iš esmės nesumažėjo ir tai rodo kintančias tautos vertybes.

Trumpai apibūdinkite, kaip KEPA atsidūrė kultūrinės (siaurąja prasme) veiklos kontekste. Kokie bendrieji šios įstaigos tikslai, susiję būtent su kultūros sfera? Ar regite apčiuopiamų rezultatų?

Nemanau, kad mūsų veikla ribojasi „siauru aspektu“, t. y. kultūrinių renginių organizavimu. KEPOS veikla susijusi daugiau su kūrybinės klasės verslumo įgūdžių skatinimu ir investicinių projektų įgyvendinimu (Kultūros fabrikas buvusiame Tabako fabrike). Drauge skatiname ir tradicinių ekonomikos sektorių kūrybiškumą. Būtų puiku, kad mūsų miestas, kuris vis dar nėra identifikuojamas kaip miestas, pretenduotų į kūrybingo miesto tapatybę, nors tam reikia labai daug pokyčių – visų miesto gyvenimo sričių kūrybiškumo skatinimo.

Kita vertus, viena iš esminių iki šiol buvusių KEPA veiklų – miesto rinkodaros komunikacija – savo prigimtimi priklauso kūrybinėms industrijoms ir turi daug sąsajų su kultūra, kūrybiškumu, miesto įvaizdžiu ir prekės ženklo komunikavimu.

Birželio 17–18 d. organizuojate seminarą ir mokymus „Kūryba kaip verslas“. Vėl įžvelgiu sąvokos prieštaringumą. Kūryba – tai laisva ir nepriklausoma veikla, nešanti svarų indėlį į kultūrą. Verslas – tam tikrų reikalavimų apribota veikla. Svarbiausi iš šių ribojimų – pelnas, pelno didinimas, ekonominis efektyvumas ir pridėtinės vertės kūrimas. Ar galėtumėte išsamiau paaiškinti šių mokymų tikslus, pristatyti dalyvius ir pakomentuoti įmanomą poveikį mūsų kultūrai?

Pačiame pavadinime užkoduota kūrybinių industrijų sąvoka, nes juk tai ir yra „kūryba kaip verslas“, būtent – vadybinis, ekonominis kultūros ir meno aspektas. Kitaip žiūrint, ir verslas yra kūryba. Jūsų klausimai man jau daug kartų girdėti iš menininkų (kartais ir priekaištų pavidalu), visada įdomu apie tai padiskutuoti – ar reikia menininkui pačiam rūpintis vadyba, prekyba ir reklama, ar už jį tai turi padaryti profesionalus kultūros vadybininkas? Yra ir vienokių, ir kitokių pavyzdžių – nusisekusių ir nelabai, o juk kiekvienas atvejis individualus ir priklauso nuo konkretaus kūrėjo įgimtų gebėjimų, žinių ir savo statuso suvokimo. Bet vis tiek vargu ar menininkas kada nors bus visai laisvas nuo konjunktūros, įsipareigojimų, rinkos ir pan. Daug pasaulinio lygmens menininkų kūrė pagal klientų užsakymus ir dėl to jų darbų vertė nesumažėjo. Šio pavadinimo seminarai buvo pradėti pernai kaip nuolatinis mokymo ciklas, skirtas kūrybinei klasei arba kultūrinių industrijų atstovams. Gaila, kad dėl šiemet mieste panaikintų verslo paramos programų negalime tokių mokymų organizuoti nuolat. Tačiau paklausa yra, bet, deja, verslūs ir iniciatyvūs žmonės reikiamu laiku negaudavo visur paplitusių verslumo skatinimo mokymų...

VšĮ KEPA dalyvauja tarptautiniame projekte CITIES („Creative industries in traditional cultural spaces“). Kokia šio projekto nauda ir kam jis labiau skirtas – kultūros ir meno veikėjams? Verslo elementams? O gal jis turi kažkokių privalumų, kuriais gali pasinaudoti ir paprasti piliečiai?

Ruošiamės parengti miesto kūrybinių industrijų žemėlapį. Tačiau tai yra tik viena iš daugelio mūsų vykdomo tarptautinio projekto CITIES veiklų. Tokiais žemėlapiais-studijomis kūrybinių industrijų plėtrą pradėjo ir kitos Europos šalys dar prieš gerą dešimtmetį. Jo sukūrimo tikslai: įvertinti kūrybinių ir kultūrinių industrijų situaciją mieste, šio sektoriaus dydį, problemiką, įtaką miesto ekonomikai. Kiti tikslai yra susiję su šio sektoriaus paslaugų viešinimu vietiniu, nacionaliniu ir net tarptautiniu mastu. Kitaip tariant, visi geriausi sektoriaus atstovai, kurie pateks į šį žemėlapį, bus nemokamai reklamuojami virtualioje erdvėje ir visais kitais tradiciniais būdais. Mūsų miesto KI žemėlapis išverstas į anglų kalbą bus sujungtas su tarptautinio tinklo CITIES duomenų baze. Tai aktualu kūrybininkams, kurie domisi tarptautiniu bendradarbiavimu. Na, o miestiečiai ir verslininkai, ieškantys kultūros ir kūrybos paslaugų, atsidarę patrauklų skaitmeninį žemėlapį, lengvais ras duomenis apie juos dominančias paslaugas, kūrybinius verslus (tikslią vietą žemėlapyje, naudojant Google Maps sistemą, duomenis apie įmonės veiklą, kontaktus ir pan.). Patys kūrybinių verslų atstovai turės informaciją apie savo segmento partnerius, konkurentus. Kadangi žemėlapis (arba, kitaip tariant, duomenų bazė) bus nuolat atnaujinamas ir pildomas, informacija apie sektorių gali naudotis ir įvairių renginių, festivalių ir projektų rengėjai. Tik gaila, kad mūsų kūrybininkų aktyvumas nedidelis, todėl drauge paraginčiau suskubti tuos, kurie to dar nepadarė, ir rasti anketą mūsų tinklalapyje www.kepa.lt

Liepos 23 d. organizuojate tarptautinę konferenciją Dizainas ir šiuolaikinis menas miesto viešosiose erdvėse. Šios konferencijos, orientuotos į viešųjų miesto erdvių politiką ir miesto įvaizdžio formavimą, tikslai turi labai didelių užmojų. Ką konkrečiai ketinama aptarti šiame susirinkime?

Sulauksime svečių ir pranešėjų iš šešių ES šalių ir net pasaulyje žinomo meno viešosiose erdvėse specialisto iš Pietų Afrikos. Kadangi ši tema buvo viena pagrindinių CITIES projekto aktualijų, norisi, kad ir renginys būtų metodiškai naudingas. Bus labai įdomu išgirsti, su kokiomis problemomis kitose Europos ir pasaulio šalyse susiduria viešųjų erdvių plėtotojai ir planuotojai. Kvietimai registruotis meno specialybių studentams, menininkams, politikams bus platinami jau nuo birželio pabaigos. Konferencijos metu taip pat bus organizuojamos meno dirbtuvės su profesionaliais menininkais ir konferencijos svečiais. Jų rezultatai bus eksponuojami viešosiose Senamiesčio erdvėse.

Ir pabaigai – ar Jūsų veikla leidžia matyti kokią įdomią Lietuvos kultūros viziją?

Manau, kad mūsų kūrybinės klasės izoliacija ir tarptautinės patirties stoka gali duoti netikėtų rezultatų tam tikromis situacijomis. Vykdydami tarptautinius projektus, kartais atrandam išskirtinį savų meno žmonių kūrybiškumą, palyginti su toliau pažengusiomis ES šalimis. Didžiausias mūsų minusas – technologijų ir tarptautinių ryšių stoka.

Vizija būtų tokia – naujų siaurų Europos rinkos nišų užpildymas originaliais produktais, nereikalaujančiais didelių investicijų ir technologijų, bet reikalaujančiais neįprasto kūrybiškumo ir tarptautinės sklaidos.

Tegul būna pavyzdys geriausiai KI atstovaujantis sektorius – dizainą. Dizainas pasaulyje yra ne tik meno raiškos, bet ir verslo konkurencingumo priemonė. Lietuvoje gamintojai dar nemoka pasinaudoti dizaino privalumais, kurdami pridėtinę produkto vertę. Dizainas padėtų visai šaliai išlikti konkurencingai, kai jau neišvengiamai baigsis visi tradiciniai konkurncijos privalumai, susiję su pigia darbo jėga. Žinios ir idėjos kur kas vertingesnės už materialius produktus, o mes jas kol kas parduodame pernelyg pigiai arba visai nelaikom preke.

Dizainas galėtų iš dalies net kompensuoti mūsų technologijų trūkumą.

Ačiū už pokalbį.

Kulturpolis.lt

Primename, kad seminaras VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parko“ (H.Manto g. 84, KU teritorijoje) didžiojoje salėje (101). Daugiau informacijos http://www.kepa.lt/

Atgal Komentarai 3