|
Kultūrinės/ kūrybinės industrijos Kūrybiškas požiūris į ekonomikos plėtros galimybes 2009-03-16
Ar kūrybiškumas gali būti skatinamas „iš viršaus“, rengiant specialias rėmimo programas ir strategijas? Kiek jis svarbus tradicinėje ekonomikoje? Juk pati kūrybiškumo sąvoka ir teorija kalba apie įprastų modelių, taisyklių ir praktikos laužymą.
Šių metų kovo 4 d. Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė kartu su kolega iš Suomijos Hannu Takkula, EP Kultūros ir švietimo komiteto pirmininko pavaduotoju, Europos Parlamente Briuselyje surengė seminarą kūrybinių industrijų tema – „Kūrybiškas požiūris į ekonomikos plėtros galimybes“ (angl. A creative approach to prospects of economic development).
Renginys buvo organizuotas 2009 metams – Europos kūrybiškumo ir inovacijų metams pažymėti.
Seminaro metu buvo kalbėta apie tai, kaip susijęs kūrybiškumas ir verslas, koks kūrybinių industrijų vaidmuo ekonomikoje. Jame dalyvavo ir grupė Lietuvos menininkų ir kūrybinius verslus remiančių organizacijų atstovų, tarp jų ir KEPA vadovė.
Įdomu tai, kad apie verslo ir kūrybiškumo ryšius buvo kalbama tokioje institucijoje, kuri, atrodo, mažiausiai asocijuojasi su kūrybiškumu, ir dar tokiu metu, kai net patys parlamentarai mini tik vieną svarbiausią prioritetą – bendros finansinės sistemos stabilizavimą.
Kūrybiškumo ir kūrybinių industrijų (KI) sąvokos dar menkai pripažintos Lietuvoje verslo ir kultūros kontekste. Kūrybiškumas pas mus dažniausiai minimas kalbant apie menininkų veiklą ir edukaciją. Kūrybiškumas, be abejonių, yra vienas svarbiausių visų rūšių verslo prisitaikymo veiksnių ir išlikimo garantų, tačiau tai susiję su pokyčiais, o juos žmonės ne itin mėgsta. Kai kalbama apie kūrybiškumo pridėtinę vertę verslo srityje, dažniausiai minima dizaino veikla, kurios rezultatai iš esmės gali pakeisti produkto pasisekimą, pelningumą ir paplitimą.
Seminaro metu buvo pristatyta ir analogų Lietuvoje kol kas neturinti Belgijos ING banko paslauga audiovizualiniam ir kinematografijos sektoriui „Apauga nuo mokesčių“ (angl.„Tax shelter“). Bankinis sektorius, kuris iš esmės ir kaltas dėl pasaulį ištikusios ekonominės krizės, sukūrė naujovišką finansinės inžinerijos produktą kūrybiniam verslui. Prieš keletą metų šis Belgijos bankas, plėtodamas viešųjų ryšių kampaniją, sukūrė lengvatinę programą kūrybiniam sektoriui remti. Jos modelis labai paprastas – suvesti investuotoją su kūrėju, prisiimti investavimo riziką ir sukurti investuotojui įstatymų bazę pelno lengvatoms gauti. Dėl šio produkto į belgų kino pramonę per kelerius metus buvo investuota 48 mln. eurų, be to, bankas šia programa labai pagerino savo įvaizdį. Pasitelkus ekonomines ir mokesčių priemones buvo skatinamas kūrybiškumas ir ekonomikos augimas. Lietuvoje, deja, pelno mokesčio lengvatomis skatinamos tik tradicinės pramonės sritys. Šiandien, kai valstybė ir miestai nebežino, kokie yra prioritetiniai jų ekonomikos sektoriai, kuriuos būtų galima skatinti mokesčių lengvatomis, tokių mokestinių iniciatyvų labai trūksta kūrybiniam sektoriui. Kol kas mažai akcentuojami ir kūrybinio verslo privalumai prieš tradicinės pramonės sektorių: nereikia brangios fizinės infrastruktūros ir milžiniškų valstybės investicijų, jis nedaro neigiamos žalos aplinkai, jame santykinai sukuriama kur kas daugiau darbo vietų negu tradiciniuose sektoriuose, sektorius skatina bendrą visuomenės kūrybiškumą, mažina jaunimo nusikalstamumą ir pan.
Seminaro metu kalbėję kino prodiuseriai apžvelgė kino, kaip vienos iš kūrybinių industrijų, plėtrą Lietuvoje per pastaruosius metus ir sunkumus, su kuriais ji susiduria. Buvo pateikta konkrečių pavyzdžių, kaip užsienio kompanijų kino darbai Lietuvoje smarkiai prisideda prie šalies ekonomikos augimo.
Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad trūksta informacijos, kuri atskleistų KI reikšmę ir galimybes regiono ekonomikai plėtoti. Lietuvoje praktiškai nėra regionų KI plėtimo strategijų ir politikų, nors, anot britų ekspertų, sėkminga kūrybinių industrijų veikla gali pritraukti nuolatinius turistų srautus ir skatina paslaugų sektoriaus plėtrą, gebėjimų ekonomiką ir kūrybinių kompetencijų eksportą.
Remiantis šių metų pradžioje parengta „Lietuvos kūrybinės ir kultūrinės industrijos“ galimybių studija, Lietuvoje bus rengiama meno, mokslo, studijų ir verslo integruota kompleksinė programa. O šiuo metu Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra kartu su britų ekspertais pradeda tarptautinį palyginamąjį kūrybinių industrijų verslo tyrimą. Vadovausimės britų metodikomis ir jau rudeniop galėsime įvertinti šio sektoriaus įtaką Klaipėdos miesto ekonomikai. Todėl raginame visų formų kūrybinių industrijų sektoriaus atstovus nuo balandžio mėnesio užpildyti anketas (lietuvių kalba) www.kepa.lt ir www.kulturpolis.lt tinklalapiuose. Užpildžiusius anketas įtrauksime į skaitmeninę duomenų bazę, kurią pasitelkę ateityje vykdysime kūrybinių industrijų sektoriaus atstovų internetinę rinkodaros programą. Bus sudaroma šių kūrybinių subsektorių atstovų duomenų bazė: reklama, architektūra, dizainas, vizualiniai menai ir amatai, filmai, TV, radijas ir fotografija, muzika ir scenos menai, programinės įrangos kūrimas, kompiuteriniai žaidimai, leidyba.
Ką tai duoda, paklaustų euroskeptikas? Kitos Europos šalys jau senokai turi parengusios savo kultūrinių industrijų sektoriaus analizę ir įstatymų bazę, gal ir mums atėjo laikas sužinoti, kas esame ir kas nesame, kokį verslą verta remti ir koks sektorius pajėgus eksportuoti kūrybines idėjas. Gal skaičių kalba kalbantiems bankininkams ir politikams tai bus papildomas argumentas suteikti daugiau galimybių sektoriui, kuriančiam rytojaus ekonomiką?
Raimonda Laužikienė Atgal Komentarai |
