Šie metai – Jurgos jubiliejiniai. Galima net neabejoti, kad per auksinį savo gimtadienį lapkričio 14-ąją ji būtų švytėjusi nepakartojamu grožiu ir žavesiu – kas žino, gal net būtų įvedusi į madą 50 metų amžių, atskleisdama jo vertę ir privalumus. Skaitytojai, žinoma, būtų laukę naujų Jurgos Ivanauskaitės knygų, dailės gerbėjai – naujų jos parodų.

Šie lūkesčiai išsipildys: lapkričio 14 dieną Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Titanikas“ (Maironio g. 3, I salė) atidaroma Jurgos Ivanauskaitės (1961–2007) retrospektyvinė paroda „Sankryžos“ (kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė). Joje bus galima pamatyti ne tik gerai žinomus Jurgos tapybos darbus, koliažus iš ciklų „Tibeto mirusiųjų knyga“, „Mandalos“, „Angelariumas“, bet ir niekad neeksponuotus ankstyvuosius piešinius, studijų metų darbus.

Leidykla „Tyto alba“ išleido šios parodos katalogą. Jo sudarytoja – Jurgos mama menotyrininkė Ingrida Korsakaitė, Ramutė Rachlevičiūtė parašė išsamų Jurgos, kaip dailininkės, kūrybą apžvelgiantį  straipsnį. Kataloge pateikiama per 20 reprodukcijų.

Neeilinis Jurgos Ivanauskaitės fenomenas jungia savyje literatūros ir dailės sankryžas, pažindina su tolimojo Tibeto dvasine būtimi, skatina gilintis į egzistencinius klausimus, diegia atvirumą pasauliui, žadina piligriminių kelionių ilgesį ir ugdo laisvą, savo idėjoms ištikimą asmenybę. Ne itin gausiuose įvairių žanrų jos dailės kūriniuose išreikšta daugiabriaunė emocinė patirtis, Rytų estetikos atgarsiai suteikia netikėtų spalvų lietuvių dailės visumai.

Jurgos Ivanauskaitės kūrybos kelionės pradžia – niekad neeksponuoti studijų metų piešiniai sau ir savo artimiesiems – rodo tokią Jurgą, kokia ji norėjo būti dailės pasaulyje. Šiuose piešiniuose ji labiausiai panaši į save. Tai yra tokia, kokią mes ją pažįstame ir mylime.

Ramutė Rachlevičiūtė

Atgal Komentarai