Kai ilgą laiką kvėpuoji sūriu pajūrio oru ir gyveni vandens apsuptyje, nenuostabu, kad ši stichija giliai įsirėžia sąmonėn, ir galiausiai išsilieja žodžiais arba išsitaško spalvomis, priklausomai nuo metų laiko.

Poetė, dailininkė, korespondentė Daiva Molytė-Lukauskienė išleido ir iliustravo tris poezijos knygas: „Natiurmortas su gudobelės šaka“, „Baltas kvadratas juodame fone“, „Persodintos gėlės“.

Jai pavaldūs ir žodžiai, ir spalvos. Pradžioje buvo grafiniai ieškojimai, o atspirties taškas – viena spalva: raudona (taip galima pasakyti apie pirmosios knygos spalvinę dermę), juoda (antroji), balta, ji vyrauja visur. Vėliau begalinis spalvų ilgesys pastūmėjo tapybon, kur spalvinė raiška sodresnė.

Anot autorės, tuomet kai gamta bespalvė - smagiau rašyti eilės, išsprogus pumpurams, sužaliavus pievoms ir pamėlus marių vandenims, rankos ieško teptuko.

Tapybos parodoje, šiuo metu eksponuojamoje Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. Janonio 9, tikra pavasario nuojauta. Ne veltui paroda pavadinta „Pavasariniai + pasivaikščiojimai“. Juk pavasariniais gali būti šiuo metu parašyti eilėraščiai, o žodis pasivaikščiojimai, apibūdina paveikslų tematiką. Ritmiškoje spalvų dėlionėje dominuoja dvi spalvos - žalia ir jūros vandens mėlio. Jos sukuria giedrą pamarin besiveržiančio pavasario aliuziją: melduose kuždasi paukščiai, siūruoja pušys, o po vandeniu plauko žuvys, pasiklydusios painiuose jūržolių tinkluose. Gamta  atsiveria spalvomis.

Ši paroda jau turi savo istoriją: apsukusi ratą nuo Neringos iki vidurio Lietuvos, ji vėl sugrįžo į pamarį ir skambant uostamiesčio poečių Daivos Molytės-Lukauskienės, Nijolės Kliukaitės -Kepenienės, Elenos Karnauskaitės ir debiutantės Uršulės Gužaitės posmams bei maestro Žygimanto Laurinavičiaus akordeono melodijoms buvo atidaryta kovo 18 dieną Meno skyriuje. Parodą galima aplankyti iki balandžio 12 dienos.

Kviečiame ateiti.

Birutė Skaisgirienė

Atgal Komentarai 1