|
Tekstai Rūta Jakštonienė Nacionaliniai kūrybos modeliai 2010-02-04
Neretai pagalvoju kas, kokie veiksniai, skatina visuomenę lankytis parodų salėse - daugiau ar mažiau žinomos menininkų pavardės, vernisažas, surengtas draugo, ar tai tik laiko “užmušinėjimas”? Jei pamatyti vieną ar kitą ekspoziciją žmogų atgena smalsumas, tai jau geras ženklas – vadinasi susidomėta, nors, tiesa sakant, sudominti visuomenę, siūlant jai tikrai kokybišką (turiu galvoje aktualų, šiuolaikišką, įdomų) meno projektą, Klaipėdoje neskubama (nenorima, nežinoma kaip, neieškoma lėšų?). O jei ir bandoma tai daryti, rezultatai veik visada nedžiugina.
Sausio viduryje Klaipėdos dailės parodų rūmuose pristatytas projektas (pastarąjį inicijavo, juo rūpinosi jauna, jaunos meno galerijos „Portfolio“ savininkė dizainerė Lijana Judickaitė) suintrigavo jau vien perskaičius jo pavadinimą - "LT identitetas profesionalaus meno kontekste". Tuomet pagalvojau – užsimota rimtai, juolab, kad tautinis tapatumas, jo puoselėjimas ir išsaugojimas, kultūros istorijos raidoje plačiai nagrinėjamas, įvairiapusiškai reprezentuojamas reiškinys. Smalsu buvo pažvelgti kaip, šiandieninės kultūros homogenizacijos, hibridizacijos šešėlyje, visoms mažoms valstybėms aktualią kultūrinio, religinio, etninio identiteto išsaugojimo problemą sprendžia nedidelis ir labai nevienalytis parodos autorių kolektyvas. Deja, lūkesčiai nuvylė. Ekspozicijoje pristatomi menininkų: A.V. Burbos, V.Čepkausko, G. Oškinytės, O. Juškos, E. Kuckaitės, V. Mockaičio, E. Radvensko, D.Varnaitės darbai nieko ar mažai ką bendro turi su parodos koncepcija apskritai. Ir jei ne šalia darbų eksponuojamos užrašytos kiekvieno jų autoriaus mintys, kuriose glaustai, per asmenines impresijas siekta atskleisti šio projekto idėją, galvotum jog esi eilinėje, beveidėje, niekuo neįsimenančioje tapybos ir objektų parodoje, kokių nūnai pasitaiko visose Lietuvos galerijose.
Kuruojamos parodos visuomet turi (ar bent jau turėtų turėti) iš anksto suformuluotą idėją, kurią ir siektų įgyvendinti kuratoriaus pasirenkamų autorių kolektyvas. Šios parodos atveju susidarė įspūdis, kad kai kurie joje dalyvaujantys menininkai neįsigilino į kuratorės siūlomą temą ar tiesiog nesivargino kurti darbus, analizuojančius šiandien aktualią globalizacijos vs unifikacijos, identiteto niveliacijos problemą. Ar dar gali būti paveikūs, lankytojui įdomūs vartotojų visuomenę “reprezentuojantys” prekybcentrių logotipai, bedriniais tapę tėviškės laukų vaizdeliai? Lengvai atpažįstami, nuolat įvairiose parodose besikartojantys kai kurių menininkų darbų motyvai ne tik neatskleidžia projekto temos - LT identitetas, bet netgi stokoja konkrečios idėjinės pozicijos, balansuoja ant primityvoko sentimentalumo, iliustratyvumo ribos.
Projekto kuratorė L. Judickaitė minėjo, jog parodai pasirinktos temos pagrindinis tikslas buvo užmegzti komunikacijos procesą su žiūrovu. Bet atsitiktinai, be atrankos kviečiamų menininkų darbai retai kurioje ekspozicijoje komunikuoja tarpusavyje, tad vargu ar panašioje kakofonijoje ką nors gali “išgirsti” žiūrovas.
„Portfolio“ galerijos pristatytas projektas – vienas iš daugelio, kuriančių įspūdį, jog Klaipėdoje aukšto meninio lygio parodoms, įdomesnėms instaliacijoms, drąstiškesniems performansams poreikis vis dar menkas, o parodų lankytojai be atrankos suvartos viską kas jiems bus pasiūlyta.
Kulturpolis.lt
Atgal Komentarai |