2009-04-29

Sostinės galerijoje „D'arijaus papuošalai“ veikia Jurgitos Gerlikaitės skaitmeninės grafikos spaudų paroda „Metafizinė rekonstrukcija“. 14 kūrinių atskleidžia autorės siekį savotiškai revizuoti nueitą kelią ir patirtį, atspindi norą atsinaujinti, ieškoti kitų išraiškos būdų. Šios parodos darbai spausti ant popieriaus, yra mažesnių matmenų, nei prieš tai vykusių jos parodų. „Jie skirti „gyventi“ kamerinėje erdvėje, yra labiau tapybiški“, - sako J.Gerlikaitė.

Meditacijų erdvė

Pasak menotyrininkės Jurgitos Ludavičienės, menininkę domina vidinis žmogaus pasaulis ir jo santykis su aplinka. „J. Gerlikaitė eina abstrahavimo, abstraktaus ir konkretaus lygmens dialogo paieškų keliu, - teigia menotyrininkė savaitraštyje „Literatūra ir menas“. - Perregimi ir nekonkretūs atspaudai leidžia įžiūrėti ir atpažįstamas motyvo užuominas: judanti ar sustingusi žmogaus figūra, veidas, primenantis čiurlionišką ar renesansinį, grafiškas asketiškas lapo gyslelių piešinys. Debesys, šakos, žolė ar apšviestas langas. Tačiau visi motyvai, kuriuos galima įžiūrėti ir atpažinti, užklojami subtiliomis tekstūromis, suskirstančiomis, dalijančiomis vientisą vaizdą į daugybę mažų fragmentų – kiekvienas iš jų nusipelno atskiros meditacijos. Neatsitiktinai autorei svarbi meditacijos erdvė: susikaupimas, minčių išgryninimas, vidinė ramybė“.

Naujausi darbai sudaro dvylikos kūrinių ciklą „Metafizinė rekonstrukcija“. Tačiau eksponuojami ir du 2008 metų darbai: „Laikas“ ir „Laikas – nenustok būti“.

Dirbtuvės - kompiuteryje

Menininkė jau kurį laiką kuria kompiuteriu. Naujų skaitmeninės grafikos technologijų autorė išmoko Kopenhagoje (Danija) Grafikos eksperimentarijuje, kuriam vadovauja grafikas ir knygų leidėjas Henrikas Boeghas. „Skaitmeninės grafikos paveikslai iš pradžių sukuriami skaitmenoje, vėliau perkeliami ant vario plokštelės, padengtos fotopolimero plėvele, o atspaudžiama tradiciniu būdu“, - darbo ypatumus atskleidžia J. Gerlikaitė. Ši technika yra gana sudėtinga, procesas ilgas, bet menininkę sudomino jos netoksiškumas, galimybė panaudoti fotografiją bei išgauti subtilią tonų gradaciją atspauduose. Pasak J. Gerlikaitės, dailininkų, panašiai kaip ir rašytojų, kūrybinis procesas, stebėjimas ir mokymasis, priežastingumo ryšių ieškojimas vyksta nuolatos, o kompiuteriu lengviau pasiekti rezultatą. Kita vertus, reikia labai gerai išmanyti techniką ir žinoti, ko sieki“, - sako ji.

Kultūrų jungtys

Informacijos apytaka ir apykaita globaliame pasaulyje kartais ima ir suskamba įdomiomis, tūkstančius mylių viena nuo kitos nutolusių kultūrų jungtimis. Praėjusį rudenį J. Gerlikaitė patyrė malonų netikėtumą – jos darbas buvo pastebėtas Japonijoje ir apipintas vietinėmis  prasmėmis. Menininkė gavo laišką iš istorijos profesoriaus Rio Kojimos, akademinės bendruomenės žurnalo „Arena“ redaktoriaus. Chubu universiteto Aičyje profesorius rašė aptikęs menininkės internetinę galeriją ir buvęs pakerėtas vieno joje rodomo darbo - „Materija, energija, erdvė, laikas“. „Profesorius man prisipažino negalėjęs į jį atsižiūrėti, jis tarsi nukeliąs į kitą erdvę ir laiką“, - teigia skaitmeninės grafikos kūrinio autorė. Redaktorius parašė straipsnį, kuriame įžvelgė J.Gerlikaitės spaudo sąsajas su japonų Noh teatro kauke „Zo-onna“ ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbais. Mokslininkas porą metų dėstė Vytauto Didžiojo universitete, yra susipažinęs su įžymiojo lietuvių menininko kūryba. R.Kojima prašė J.Gerlikaitės leidimo pamėgtu grafikos kūriniu papuošti „Arenos“ viršelį, o žurnalo puslapiuose šalia recenzijos patalpinti dar vienuolika autorės darbų reprodukcijų. Leidinys išeina kartą per metus balandžio viduryje ir šiuo metu keli jo egzemplioriai paštu keliauja pas viršelio atvaizdo kūrėją. Mokslininkas paakino J.Gerlikaitę išleisti pastarųjų metų darbų albumą, parėmė jo leidybą. Grafikos darbų albumas pasirodė šį sausį. Menininkė jau tariasi su R.Kojima, kaip surengti jos darbų parodą Naroje, senojoje Japonijos sostinėje ir Kiote.

Vaikystė tarp paveikslų

Kalbinama „Kultūrpolio“, J.Gerlikaitė sakė nuo pat vaikystės mėgusi piešti, lieti akvarelę; namuose buvo ugdomas įvairiapusiškas kūrybingumas, visuomet buvo leidžiama išbandyti įvairias technikas, stebėti mamos, rašančios meno kritikos straipsnius, ir tėvo portretisto kūrybinį procesą. „Tėvai klausdavo ir išklausydavo mūsų nuomonių, labai daug laiko praleisdavome visi kartu“, - sakė menininkė. Ji ir jos brolis Darijus Gerlikas išaugo namuose, kuriuose visi gyveno menu. Jie matydavo studijoje nuolat tapantį tėvą, gyveno senelės Petronėlės Gerlikienės paveikslų, kilimų apsuptyje. Mama Danutė – meno ekspertė, menotyrininkė - vesdavosi savo vaikus į parodas ir jiems padarė didžiulę įtaką: sudomino meno istorija ir išmokė suprasti meną. J.Gerlikaitė prisimena pašnekesius šeimoje apie vieno ar kito menininko kūrybą, matytus kino filmus, spektaklius. Aptarimuose kaip pilnateisiai pokalbio dalyviai pasisakydavo ir jaunieji Gerlikai.

Meno pėdsakais

J.Gerlikaitė prisipažįsta nuo pat vaikystės kūrusi ir eilėraščius - vos pramokusi rašyti, keverzojo juos didžiosiomis raidėmis. „Tėvas buvo įsitikinęs, kad turėčiau studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą“, - sako J.Gerlikaitė. Tačiau atėjus apsisprendimo metui, mergina rinkosi specialybę, kurioje geriausiai derėjo pomėgis rašyti ir meninės pagavos - meno istoriją ir teoriją. Didelę įtaką J.Gerlikaitei, Vilniaus dailės akademijos auklėtinei, padarė grafikos katedros (VDA) dėstytojas Albertas Gurskas, jo dėmesys ir atidumas kiekvieno studento meninei išraiškai bei Paryžiuje (Prancūzija) gyvenantis lietuvių grafikas Žibuntas Mikšys. 1992 metais Ž.Mikšys atvyko į tėviškę ir akademijoje vedė estampo kursus. Taip prasidėjo iki šiol nenutrūkęs J.Gerlikaitės bičiuliavimasis su grafika.

Skandinaviška gija

Jau ir anksčiau, lankydamasi parodose, J.Gerlikaitė vis atkreipdavusi dėmesį į grafikos darbus. Dabar ji gerai prisimena, kaip kartą parodoje pamatė Ž. Mikšio kūrinius. „Mama parodė – žiūrėk, su kokia meile tie darbai sukurti, kiek juose šilumos“, - pasakojo J.Gerlikaitė. Nutarusi toliau tęsti grafikos studijas, jaunuolė išvyko į Reikjaviką (Islandija). Gavusi šiaurės šalių stipendiją ir planavusi šioje saloje pasimokyti pusmetį, jaunoji menininkė namo sugrįžo po pustrečių metų. „Ten išmokau visų grafikos technikų“, - sakė ji. 1998 metais baigusi VDA bakalauro studijas,  diplomuota mergina išvyko padirbėti į Kopenhagą (Danija), vertimų biurą. Jame ji susitiko savo būsimąjį vyrą Andersą Schultzą. Vėliau pora ilgai keitėsi laiškais ir po dviejų metų į Lietuvą atvykęs Andersas pasiūlė tuoktis. Vestuvės įvyko pas vyro seserį Jutlandijoje. Po septynerių metų Danijoje Jurgita, Andersas ir jų dukrytė Laura Justina apsigyveno Lietuvoje.

Galerija „Darijaus papuošalai“ rengiasi dalyvauti liepos 8-12 dienomis „Litexpo“ rūmuose vyksiančioje tarptautinėje meno galerijų mugėje „Art Vilnius'09“. Galerija prisistatys J.Gerlikaitės ir jos senelės, primityvizmo klasikės P.Gerlikienės kūrybą. Menininkė galvoja ir apie naują autorinę parodą. Joje turėtų skleistis mišrios technikos: piešinys, tapyba, skaitmeninė grafika ir tradicinis atspaudas. „Tradicijos ir modernumo santykis man visada įdomus. Kadangi technologijos nuolat kinta, tobulėja, visuomet įdomu jas suvaldyti, atrasti šį tą nauja“, - sakė menininkė.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai