Kulturpolis.lt TEMA

Mėnesio TEMA 3

Britai, išanalizavę šešis tūkstančius knygų, nustatė, kad jose tėra 31 procentas moteriškos lyties veikėjų. Tyrimo autoriai teigia, kad tokia disproporcija neleidžia vaikams, kurie daugelį elgsenos modelių mokosi iš perskaitytų knygų, susidaryti teisingo pasaulio vaizdo... Prancūzijoje moterys, dėvinčios nikabą, kaltinamos lygybės principo nepaisymu… Egzistuoja elitiniai ir antrarūšiai literatūros žanrai, muzikos stiliai, dailės kūrimo technikos etc.; „neformatinės“ kultūrinės temos, nerencenzuojami menininkai; ir atvirkščiai - objektai ir subjektai, kurių vardais ištisus metus tapetuojami dienraščių ir savaitraščių puslapiai...

LYGYBĖ: dieviškasis planas ar liepsningas Prancūzų revoliucijos pažadas? realybė ar skambi deklaracija? fikcija ar propaganda? Ar prasminga kalbėti apie lyčių, žmonių, kūrėjų lygybę? Ar egzistuoja lygybės kodas?

 
TEMA 3. Paulius Kliševičius. 3.5 kVoltos kultūrinio šoko

TE2011-10-04
Bemėtydamas per prisiminimų bortą savo pastarąjį dešimtmetį patyriau, jog mane dažnai kratė įvairūs reiškiniai. Tiek fizikiniai, tiek metafiziniai (jei bendrai – socialiniai, kultūriniai, ekonominiai, politiniai, vėl socialiniai ir darsyk ekonominiai).

Saulius Vasiliauskas. Žiniasklaidos pakraščiuose vystanti kultūra ir jos laistymo menas

2011-06-20
Kai supranti, kad nereikia nuversti kalnų, kad mokslo mūsų šalyje vis dar gali gauti nemokamai už polėkį, vienybę ir iniciatyvumą, pasidaro kažkaip žmogiškai prasmingiau gyventi. O oro trūksta tik dėl to, kad gyventi ir išgyventi yra skirtingi procesai. Antrajam reikia dar ir maisto, būsto ir kitokios materijos.

Paulius Kliševičius. Kaip prarasti draugus ir atstumti žmones (1)

2011-05-10
Įsivaizduokite idealų pasaulį. Fukuyamišką istorijos pabaigą. Visiška šiuolaikinės ekonomikos, kultūros ir visuomenės kolapsas? Ar veikiau idealus ir superutopiškas pasaulio vaizdas?

Kęstutis Šapoka. Tekstas dabartinėje lietuvių dailės kritikoje (II)

2011-05-04
Kitas, taip pat labai paplitęs dailės kritikos tekstų tipas yra filosofiniai esė arba filosofinė dailės kritika. Pirmiausia todėl, kad neretai juos rašo filosofinį išsilavinimą turintys asmenys, kaip, pavyzdžiui, Nerius Milerius.

Kęstutis Šapoka. Tekstas dabartinėje lietuvių dailės kritikoje (I)

2011-05-03
Taip jau atsitiko, kad kalbant apie lietuvių dailės kritiką labai dažnai vartojami rašytojo (-os), rašančiojo (-sios) apibūdinimai. „Tekstas turi būti koncentruotas, žodžiai tiksliai parinkti – kaip poezijoje.”

Kęstutis Šapoka. Metodo spąstai

2011-04-27
Ne kartą yta tekę girdėti kategoriškus filosofų pareiškimus apie neva filosofijos universalumą ir konkrečiai apie tai, kad dažniausiai filosofija, operuojanti universaliais kritinio mąstymo metodais, gali kur kas adekvačiau (ar giliau) išanalizuoti, „pamatyti“ net ir konkretų dailės kūrinį nei, sakykime, savo ribotos specializacijos aukomis tapusios menotyra ar juo labiau dailės kritika.

Yana Ross : „Teatro avangardas – tai oksimoronas.“

2011-04-14
Kurianti įvairiose šalyse (Vokietijoje, Vengrijoje, Amrikoje etc.) amerikietė režisierė Yana Ross Lietuvos teatro scenoje debiutavo su gyvą atgarsį sukėlusiu spektakliu - Elfriede Jelinek „Bembilendas“(2007).

Aistė Paulina Virbickaitė. Kritiko karma. Kritikuoti ar nutylėti? (1)

2011-04-12
Skaitant komentarus internete bei gaudant nugirstus pokalbių fragmentus neįmanoma nepastebėti vis augančio plačiosios visuomenės pykčio menininkų atžvilgiu. Galima dėl to pykti ar liūdėti. Klaidingiausia būtų likti abejingu.

Vakarė Smaleckaitė. Nunykstanti ir išliekanti kritika

2011-04-06
Menas ir jo vertinimas visuomet neatsiejami. Bandymas suvokti kūrinį pats savaime yra nevalingas mūsų ankstesnių patirčių, suvokimų, žinių ar atsitiktinumų sprendimas. Nėra meno be kritikos, kaip ir veiksmo be atoveiksmio.

123