2009-12-30

Metams baigiantis Lietuvos fotografai Vilniaus rotušėje paminėjo Lietuvos fotomenininkų sąjungos keturiasdešimtmetį. 2009-ieji kupini  fotografams svarbių įvykių – surengta gausybė parodų, tebesitęsia kaip niekad ryškus ir spalvingas „Kaunas photo“ fotografijos festivalis, išleistos tokios knygos kaip L. Aninskio „Saulė šakose. Apybraižos apie lietuvių fotografiją“, kurią išvertė fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, aktyvių fotografijos istorijos žinovų Skirmanto Valiulio bei S. Žvirgždo sudarytas straipsnių rinkinys „Margi fotografijos dešimtmečiai“. Ką jau bekalbėti apie fotografijos albumus, paminint kad ir įdomiai Igno Kazakevičiaus sudarytą leidinį „36 kadrai. Raimondas Urbonas“, neseniai pasirodžiusius Valentino Juraičio „Plikomis akimis“, Algio Griškevičiaus „Mikališkių stebuklai“ albumus, Algimanto Aleksandravičiaus sudarytą metraštį „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien ‘09“. Vargu, ar įmanoma aprėpti viską, kas įvyko, buvo parodyta ar pasakyta apie fotografiją keturiasdešimtaisiais LFS metais. 

Bet visgi, smagiam žiemos šaltukui besižnaibant, į Kauno menininkų namuose įvykusio „Kauno fotografijos galerijos ikonos“ trijų renginių ciklo pirmąjį vakarą prigužėjo pilna smalsių žiūrovų salė. Kaip kad Kaune tapo įprasta, projekto organizatorius – fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas, jam talkino menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė, o renginio moderatoriaus vaidmuo patikėtas LFS Kauno skyriaus pirmininkui Gintarui Česoniui. Atsižvelgiant į pasirinktus vertinimo kriterijus (atvaizdo „biografija“: dalyvavimas tarptautinės reikšmės festivaliuose, parodose, buvimas enciklopedijose, pasirodymas vietiniuose ar užsienyje leistuose žurnaluose, plakatuose, įsimintinumas ir t.t., bei, žinoma, M. Kavaliausko įvardytas faktas, jog „autoriai turėjo "atitikti" kaunietiškus fotomeno kriterijus“, t.y. pasirinkta ikona turėjo būtiniausiai būti eksponuota Kauno fotografijos galerijoje), renginio organizatoriams teko nemažai paplušėti tikrinant informaciją apie kiekvieną potencialią ikoną. Renginys, turėjęs įvykti 1979 m. ilgamečio Kauno skyriaus vadovo Aleksandro Macijausko iniciatyva įkurtoje Kauno fotografijos galerijoje, prieglobsčio Menininkų namuose pasiprašė ne iš gero gyvenimo – užsitęsė trisdešimtmečio sulaukusios galerijos remonto darbai.

Tiesa, afišose skelbtas pavadinimas „Lietuvių fotografijos ikonos – tarp menotyros atradimų ir autorių liudijimų“ ganėtinai klaidinantis. Tikėjausi dialogo, laukiau menotyrinio fotografijų įvertinimo, tačiau jokio „tarp“ nebuvo – kalbėjo tik fotomenininkai. Džiaugiuosi girdėdama skirtingų Lietuvos fotomenininkų kartų autorius nuo S. Žvirgždo iki A. Aleksandravičiaus. Gaila, kad kelyje Vilnius-Kaunas įstrigo fotomenininkai A. Macijauskas ir R. Dichavičius. LFS – keturiasdešimt, o tai nėra daug: svarbiausi mūsų fotografijos įvykiai, ryškiausi autoriai – ranka pasiekiami, noriai bendraujantys, o menotyrininkai, kiti išsilavinę žmonės supranta, kokiu unikaliu metu gyvename, tad nepalieka gyvų liudijimų progos neišnaudotos. Tiesa, su lietuviškosios fotografijos patriarchais elgiamasi labai dėmesingai, bemaž švelniai – sutinku, kad pasakojimai iš pačių autorių lūpų be galo vertingi ir įdomūs, tačiau kaip kartais norėtųsi kažkokio blyksnio, prieštaravimo, iššaukiančio konstruktyvią diskusiją!

Prisipažinsiu, kad pamačiusi įspūdingą 10 dalyvių sąrašą  pabūgau, kad namo grįšiu tik naktį, tačiau organizatorių apie viską pagalvota. Kiekvienam fotomenininkui papasakoti savo sukurtos ikonos istoriją skirtos vidutiniškai 7 min., o užtikrinti taisyklių laikymąsi tapo G. Česonio pareiga. Panašu, kad ir vakaro vedėjai atėjo nusiteikę tiesiog klausytis – klausimų autoriams užduota ne per daugiausiai, o ir pastarieji nebuvo pernelyg nauji, išradingi ar įmantrūs. Nesakau, kad kiekvienas kūrinys ar veiksmas turėtų iššaukti prieštaravimus, tiesiog kartkartėmis nedrąsiai susimąstau, ar tik nepasipils jie po kelių dešimtmečių, per vėlai, kad jiems būtų atsakyta, kontrargumentuota ar pritarta...

Pirmajame vakare fotomenininkai pristatė šiuos savo darbus:

• Romualdas Rakauskas, „Trys gracijos“;
• Jonas Daniūnas, „Vestuvės“;
• Ričardas Dailidė, „Langas į Kubą VIII“;
• Romualdas Požerskis, „Pergalės ir pralaimėjimai“;
• Algirdas Kairys, „Baugus žvilgsnis“;
• Romas Juškelis, darbas iš serijos „Formos“;
• Stanislovas Žvirgždas, „Rudens kelias“;
• Algimantas Aleksandravičius, „Ričardas Gavelis“.

Dalyviai didelių siurprizų nepateikė – vienų pasisakymai buvo labai lakoniški, kitų gi – ilgesni, vingresni. O ir ikonos labai skirtingos – nuo reportažo iki peizažo, nuo režisuoto portreto iki abstrakcijos. Natūralu, kad R. Juškelio istorija apie savosios fotografijos atsiradimą nebuvo ilga, o štai A. Aleksandravičiaus pasakojimas išties įdomiai užbaigė pirmąją vakaro dalį. Fotomenininkas, ilgą laiką įkalbinėjęs R. Gavelį nusifotografuoti, galų gale jį sutikęs gatvėje vietoj pasisveikinimo pyškinte išpyškino: „Jūs su kitais akiniais“.

Norite sužinoti kitus pasakojimus? Nepraleiskite likusių dviejų vakarų su žymiausiais Lietuvos bei Kauno fotomenininkais: ateikite, bendraukite, šūktelkite... Lietuvos fotografijos istorija rašoma čia ir dabar!

P.S. Kiti du vakarai planuojami po Naujųjų metų, jų metu organizatoriai žada pristatyti dar dvidešimties Lietuvos fotografijos ikonų autorius bei jų istorijas.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai 2