2011-10-17

Antrajame festivalio „Vilnius Jazz 2011“ koncerte, ketvirtadienį (spalio 13 d.) vykusiame Nacionaliniame Rusų dramos teatre, kaip ir įprastai girdėjome dvi grupes. Pirmoji pasirodė šveicarų grupė „Meta Marie Louise“, iš kitų atlikėjų išsiskirianti originaliu minimalizmo / avangardo / free jazz‘o stilių derinimu, festivalio scenoje nuskambėjusiu šviežiai ir įdomiai. Grupės lyderis, klavišininkas Manuel Engel, paklaustas, ką reiškia grupės pavadinimas, šiek tiek prajuokino publiką, paaiškindamas, jog Meta Marie Louise – jo senelės, kurios jis niekuomet nėra matęs, vardas ir pavardė ir tai  – jo inspiracijos šaltinis. Visos šešios skambėjusios kompozicijos buvo labai panašios lyrinės / meditacinės nuotaikos, tačiau retkarčiais kokia nors manieringa detalė (kaip raktų žvangėjimas ar per garsiakalbį deklamuojamas tekstas) klausytojus „pažadindavo“ iš jaukios būsenos.

Antroji grupė „Asaf Sirkis Trio“, galima sakyti, pratęsė pirmojo ansamblio pasirodymą, mat skambėjusi muzika buvo labai panašios tematikos. Grupė internacionali: bosinės gitaros atlikėjas Patrick Bettison – anglas, gitaristas Anastasios Spiliotopoulos – graikas, o grupės lyderis ir visų kompozicijų autorius Asaf Sirkis kilęs iš Izraelio, tad daugiatautiškumas bei skirtingi temperamentai atsispindėjo ir atlikime. Iškalbingi kūrinių pavadinimai, kaip antai „Other stars and planets“, „Life itself“, „Dream“ ar „Lady of the lake“, klausytojams leido kuo puikiausiai suprasti, ką atlikėjai norėjo pasakyti. Ko gero labiausiai išsiskyrė pastaroji kompozicija, mat čia Patrick Bettison savo improvizacijos metu išssitraukė lūpinę armonikėlę, kuri savotiškai nuspalvino nostalgijos kupiną atmosferą. „Mes labai džiaugiamės, galėdami atvykti į šį festivalį jau trečią kartą, - sakė Asaf Sirkis. - Pasakykite Antanui (Antanas Gustys - festivalio direktorius – red.past.), kad mus kviestų dar ir dar.“ Regis, publika norėtų to paties, nes abejingų šiems žodžiams neliko.

Nepaisant to, kad šio festivalio koncertuose, per vieną vakarą mes įpratę išgirsti dviejų kontrastingų grupių pasirodymus, įvykęs koncertas paliko neišdildomą įspūdį ir suteikė peno apmąstymams apie „švelnaus“ skambesio džiazą ir ne tik... Galbūt rudeninės nuotaikos palytėta, arba tiesiog seniai girdėjau melancholiškai nuteikiantį džiazą, drįstu teigti, jog šis koncertas buvo vienas įdomesnių girdėtų pastaruoju metu...

Festivaliui „Vilnius Jazz 2011“ įpusėjus klausėmės ne tik įdomios muzikos, tačiau matėme ir įspūdingų reginių. Penktadienio koncertą pradėjusi grupė iš Vokietijos „Das Kapital“ atliko, galima sakyti, momentinę improvizaciją pagal lietuvių videomenininkės Aurelijos Maknytės vaizdo partitūrą. Filmas buvo sudarytas iš įvairių vaizdinių, kurių dauguma – ne mažiau kaip 5 metų senumo, ką buvo galima spręsti iš matyto urbanistinio Vilniaus peizažo. „Das Kapital“ pasirodymas buvo dvipusiškas: beveik valandos trukmės improvizacijoje atlikėjai atskleidė kone visą savo, kaip virtuozų, išmonę, o antroje pasirodymo dalyje atliko H.Eislerio kūrybos fragmentą, kuris buvo paprastas, romantiškas ir lengvai klausomas. Būtent H.Eislerio kūrybą ši grupė atlieka dažniausiai, todėl, mano manymu, atlikdami „Anoen deutschen mond“ jie buvo nuoširdesni nei laisvojoje improvizacijoje. „Mūsų grupėje nėra lyderio, mes visi esame lygūs“,- teigia saksofonistas Daniel Erdmann. Ir jie teisūs – kiekvienas trio narys yra drąsus, kūrybingas ir išradingas, tačiau visi kartu jie sudaro darnią muzikinę mozaiką.

Antroji penktadienį pasirodė grupė Martin Lubenov‘s „Jazzta Prasta“, kuria mėgavosi ne tik džiazo, bet ir akordeono muzikos gerbėjai, mat grupės lyderis Martin Lubenov, ko gero, daug kam žinomas būtent šioje srityje. Grupės atliekama muzika daugiausiai siejasi su Balkanų tradicijomis ir rytietišku koloritu, lengvai klausoma ir nuteikianti optimistiškai, o akordeonisto M.Lubenovo atliekamos improvizacijos buvo išties virtuoziškos.

Šeštadienį Nacionaliniame Rusų dramos teatre vyko du koncertai, kuriuose pasirodė iš viso keturios grupės. A.Šlaustas – T.Kutavičius Project išsiskyrė Lietuvos džiazo scenos žvaigždžių gausa. Projekte grojo tokie gerai žinomi muzikantai, kaip D.Rudis. S.Sasnauskas, V.Labutis, V.Mikeliūnas, E.Kanevičius. Ansamblis atliko tris Arūno Šlausto kompozicijas, kurias šios muzikos gerbėjai galėjo išgirsti kiek anksčiau vykusiuose dueto su Tomu Kutavičiumi koncertuose, tačiau šįkart jos skambėjo kitaip, praturtintos visų ansamblio atlikėjų muzikine išmone ir virtuoziškumu. Antroji pasirodė grupė iš Australijos „Logic“, atlikusi keletą gitaristo Glenn Cannon bei saksofonininko Tim Wilson kompozicijų, kurios dvelkė lengvumu ir optimizmu. „Logic“ kvartetas kūrybinio įkvėpimo semiasi iš koncertinių turų metu aplankytų vis naujų kraštų, tad didžioji dalis jų atliekamų kūrinių buvo skirti būtent apkeliautoms pasaulio šalims: „Kas žino, galbūt greitu laiku išgirsime ir dedikaciją Lietuvai?“ – pašmaikštavo koncerto vedėja Simona Smirnova.

Šeštadienio vakarą vykęs koncertas, ko gero, buvo vienas įsimintiniausių. Scenoje išvydome išties egzotišką dueto iš Pietų Korėjos Miyeon & Park Je Chun pasirodymą. Fortepijonas ir mušamųjų instrumentų rinkinys – atrodytų nieko ypatingo, tačiau salė buvo užpildyta įvairiausių skambesių, nuo gongo iki šamaniško giedojimo, o energija tiesiog liejosi per kraštus – publika buvo pakerėta rytietiškos muzikos skambesio... Po korėjiečių dueto pasirodžiusi šveicarų grupė Colin Vallon Trio taip pat buvo puikiai įvertinta publikos. Jų muzika meditatyvi, tačiau neatpalaiduojanti, o priverčianti mąstyti, o spontaniški improvizacijų proveržiai kompozicijoms suteikia intensyvumo ir netikėtumo.

Sekmadienį vykęs konkursas „Vilnius Jazz Young Power 2011“ pritraukė daug jaunųjų klausytojų. Pasirodžiusios grupės „Sheep Got Waxed“, „Jazz 4“ ir „Retired Musicians Social Club“ atliko kontrastingą muziką, tad nugalėtoją nuspėti buvo sunku: pusė balso teisės priklausė komisijai, o kita pusė – publikai. Kaip minėjo festivalio direktorius Antanas Gustys, šiemet komisijos ir žiūrovų nuomonės išsiskyrė, tačiau taip ir neatskleidė paslapties, kaip buvo išrinktas nugalėtojas. Po ilgos pauzės buvo paskelbta, kad šių metų konkurso Grand Prix atiteko grupei „Sheep Got Waxed“, o jaunieji vaikinukai „Jazz 4“ pripažinti Metų atradimu. Taip pat scenoje išvydome pirmojo „Vilnius Jazz Young Power“ konkurso nugalėtoją saksofonininką Juozą Kuraitį su pianistu Arnu Mikalkėnu, kurie atliko dvi spontaniškas improvizacijas.

Festivalio uždarymo koncerte išvydome vieną laukiamiausių duetų – saksofonininką Petrą Vyšniauską ir gitaristą Juozą Milašių. „Šie šalies džiazo grandai drauge muzikuoja jau ketvirtį amžiaus, tačiau dviese „Vilnius Jazz“ scenoje jie dar negrojo“- teigė Antanas Gustys. Atlikėjai scenoje buvo absoliučiai spontaniški ir individualūs, tačiau bendraujantys savo instrumentų dėka. Sunku būtų apibūdinti jų atliktą muziką: tai buvo kažkas tarp ironijos ir grotesko, tarp akademinės muzikos ir absoliutaus modernizmo, visko po truputį ir nieko aiškiai apibūdinamo. Paskutinioji festivalio grupė „Jean Louis“, galima sakyti, pratęsė lietuvių dueto muzikinę mintį, pateikdama efektų prisodrintas avangardinio bei laisvojo džiazo kompozicijas.

Kaip ir įprastai, šiemet buvo paskelbta lietuvių džiazui nusipelniusi asmenybė. Antanui Gusčiui pradėjus skaityti būsimo nominanto apibūdinimą, publika iškart suprato, kas tas žmogus... Šiemet visos ovacijos ir džiaugsmingi bravo šūksniai buvo skirti ne kam kitam, o saksofono meistrui Petrui Vyšniauskui, kuris buvo nustebęs, ir ne iškart suprato, ko jį pakvietė i sceną.

Penkias dienas trukęs festivalis „Vilnius Jazz 2011“ baigėsi. Tačiau džiazas tęsiasi, išgirsta muzika ir pamatyti vaizdai vis dar sukasi galvoje, o mes su kiekviena diena slapčia lauksime kitų metų koncertų...

Autorės nuotraukos

Kulturpolis.lt  

Atgal Komentarai 2