2012-02-23

Su dienraščiu „Klaipėda“ vasario 23-iąją pasirodė meno leidinys „Durys“ su literatūriniais „Gintaro lašais“. Tai antrasis šių metų ir 200-asis numeris nuo 1995-ųjų, kai „Durys“ išėjo pirmąsyk.

Siekia gerokai toliau

Spalvotose, gausiai iliustruotose 16-os puslapių „Duryse“ pulsuoja Klaipėdos ir Lietuvos meninis gyvenimas. Vienaip ar kitaip jis susijęs su mūsų uostamiesčiu ir pajūriu, nors nesyk siekia gerokai toliau...

...Nukelia į Vilnių, kur sausį gastroliavo Klaipėdos dramos teatras, o kovą su savo naujausiais pastatymais ruošiasi pasirodyti ir Muzikinis.

...Kviečia į Kauną, kur veikia klaipėdiečio fotomenininko Gyčio Skudžinsko fotografijų paroda, arba į Vilniaus knygų mugę, kurioje bus pristatyta jo knyga „Tyla“/“Silence“, pelniusi diplomą – vieną iš 11 apdovanojimų šalies knygos meno konkurse „Vilnius – 2011“, kitaip tariant, patekusi tarp gražiausiai ir originaliausiai apipavidalintų Lietuvos knygų.

...Veda į Berlyną, kur savo šiuolaikinio meno projektą „Abi tuštumos pusės“ pristato Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.

...Stabteli Riugeno saloje, prie Bergeno miesto muziejaus afišų, – ten nuo kovo bus eksponuojama dar nematytų Antano Mončio kūrinių paroda iš dailininko vardu pavadinto muziejaus Palangoje ir Berlyne gyvenančios šio skulptoriaus dukros kolekcijos. Per vernisažą savo performansą vokiečiams parodys klaipėdietis Gliukų teatro aktorius ir režisierius Benas Šarka.

...Skraidina į Daniją, kurioje dabar repetuoja Klaipėdoje gyvenantis ir studijuojantis šiuolaikinio šokio atlikėjas Petras Lisauskas, laimėjęs atranką dėl teisės dalyvauti naujajame garsaus danų choreografo Palle Granhojaus pastatyme.

...Arba užsuka į Prahą, kur šią savaitę prasidėjo X tarptautinis scenos menų festivalis „Small Inventory” – jame Klaipėdos menininkų grupė „Žuvies akis“ atstovaus Lietuvai, pristatydama šokio operą „Dykra”. Tai – pirmasis projektas, reprezentuojantis šiuolaikinę Lietuvos scenos kultūrą šiame renginyje.

Su meile Klaipėdai

Klaipėdos universiteto profesorė muzikologė Danutė Petrauskaitė pro „Duris“ žvalgosi po Amerikos žemę, vaikšto mūsų emigrantų ir amerikiečių rašytojo Uptono Sinclairo pramintais takais, savo straipsnių ciklo tęsinyje fiksuodama nepamirštamus vaizdus, ten sutiktų lietuvių veidus ir teigdama, kad „egzistuoja ne tik Mažoji ir Didžioji, bet ir Amerikos Lietuva“.

Apie nepakartojamą įsimylėjimo būseną ir Giedrės Žickytės filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, vasarį pristatytą Klaipėdoje, mintimis dalijasi Aivaras Dočkus. Kinomano teigimu, „įsimylėjimo emocija yra didžiausia šio filmo vertybė. Ji prikelia krizių ir nepriteklių nualintą patriotizmą iš sunkios abejingumo ligos patalo“.

Menotyrininkė Danguolė Ruškienė dairosi po vieno žymiausių uostamiesčio fotomenininkų Vyto Karciejaus fotografijų parodą „Klaipėdos metamorfozės“, ką tik veikusią Baroti galerijoje. Joje eksponuota 20 fotografijų, atrinktų iš daugiau nei keturis dešimtmečius kaupto fotografo archyvo. Jose „Klaipėda – tokia, kokią autorius prisimena šiandien, į kurią žvelgia jau per atitinkamą išgyvento laiko ir įgytų patirčių filtrą“.

Šių eilučių autorė žvalgosi po klaipėdiečio tapytojo Virginijaus Viningo parodą, atidarytą uostamiesčio „Tilto“ galerijoje, ir kalbina dailininką, pastaruoju metu su azartu tapantį boksininkus ir balerinas. „Man patinka technika, virtuoziškumas... (...) Tai ne priešpriešos. (...) Boksas ir baletas yra žiaurus, juodas darbas“, – teigė tapytojas.

Dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė rašo apie unikalų reiškinį Lietuvos kaligrafijos sostine dažnai vadinamoje Klaipėdoje. Ji atkreipia dėmesį į nuo 2006-ųjų čia leidžiamų „Kaligrafijos sąsiuvinių“ naują, aštuntąjį numerį ir dalijasi įspūdžiais apie jo pristatymą klaipėdiečiams. Greta skelbiami Prano Domšaičio galerijoje iki kovo veikiančios tarptautinės parodos-konkurso „Kaligrafija ant burių“ laureatai, – kieno rašto menas bus atspausdintas ant specialių tentų, įtvirtintų metalo konstrukcijose, imituojančiose bures, ir šiąvasar eksponuojamas viešoje miesto erdvėje – Danės upėje. Projekto organizatoriai ir kuratoriai čia pat samprotauja, ar pasitvirtino jų lūkesčiai, skelbiant tokį konkursą, ir ką davė užsieniečių dalyvavimas jame.

Apie iššūkį, įvykį ir šventę

Muzikos puslapyje Laima Sugintienė primena Klaipėdos kamerinio orkestro ir amerikiečio pianisto Alexanderio Paley pasirodymų ciklą „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui“ bei priešpaskutinę, šeštąją jo programą, skambėjusią Klaipėdos koncertų salėje vasario 10-ąją. Prieš užverčiant pianistų biblijos paskutinį lapą muzikologė svarsto: „Treti metai, periodiškai tris kartus per metus, tradiciškai birželį, spalį ir vasarį mes plūstame į Klaipėdos koncertų salę ir kaskart leidžiamės užburiami fortepijono mago. Šiandien dar gal ir ankstoka vertinti šį ciklą kaip ypatingą reiškinį, tam galbūt reikia ir tam tikros laiko perspektyvos, tačiau viena aišku jau dabar, ciklui net nepasibaigus: tai rimtas iššūkis ir išskirtinis įvykis. Iššūkis atlikėjams. Iššūkis klausytojams. Ir mes visi drauge su organizatoriais, priėmę šį iššūkį garbingai jį atlaikėme. Šis projektas leido klausytojams susipažinti su, pasak A.Paley, „kiekvieno pianisto biblija“, ją perskaityti ne fragmentiškai, o nuosekliai ir atidžiai, puslapis po puslapio gilinantis, neriant į klasicizmo genijaus nepamatuojamos fantazijos lobynus. Tai įvykis, turintis svarią pažintinę – edukacinę bei kultūrinę reikšmę. Šiandien, kai be jokios koncepcijos, tiesiog atsitiktinai į krūvą sumesti keli atlikėjai bei atsitiktinės jų programos („tas gali tą, o anas – tą“) skambiai vadinamos festivaliu, šis ciklas drąsiai galėtų būti priskiriamas šiai „svorio kategorijai“. Kad ir dėl tos priežasties – tai šventė (lot. festivus –  šventinis)“.

Truputis teatro ir literatūros

Teatro uždangą „Duryse“ praskleidžia žaisminga ir kandi Leono Kazlo recenzija apie atnaujintą spektaklį vaikams „Katės namai“. „Klaipėdos dramos teatras visada garsėjo puikiu aktoriniu ansambliu. Teatro pastatui ėmus griūti, ėmė byrėti ir jis: pasitraukė Vytautas Anužis, gastroliuoja Nelė Savičenko ir Darius Meškauskas, „emigravo“ Igoris Reklaitis, Monika Vaičiulytė... Taigi beveik visas viduriniosios kartos žiedas ir mergaitė. Dėl suprantamų priežasčių mažiau vaidina Vytautas Paukštė ir kiti nusipelnę senjorai. Tai kas gi lieka? Ogi žavūs ir drąsūs, greiti ir įsiutę – Klaipėdos dramos teatro jaunieji, tik ir trokštantys suleisti nagus į sultingą pjesės mėsytę. Ir tokia proga jiems visai neseniai vėl atsirado. Režisierius Darius Rabašauskas atstatė „Katės namus“, kurie sėkmingai ir ne vieną sezoną degė praeitą tūkstantmetį (rež. Bronius Gražys)“, – rašo autorius, toliau pažerdamas ne itin malonių pastabų atsainiems spektaklio atkūrėjams. Pabaigoje jis svarsto: „Kokia tokio atsainumo genezė? Gildijos nuostata, kad vaikiški spektakliai tai „ne prestižas“ ir prieš vaikus galima nesistengti? Ar tendencija, kurios ateitis – komercinis teatras? Nes į rimtą medžiagą, katyčiai, įsikabinti per silpni nagučiai. Ar netampa aktoriai grėbliu, kurį pats sumeistravo ir ant kurio pats lipa meno vadovas?..“

Apie kitokį – radijo teatrą – samprotauja teatrologė Gitana Gugevičiūtė, išklausiusi tris plokšteles iš Vieno aktoriaus teatro steigėjo aktoriaus Sigučio Jačėno pernai pradėtos leisti naujos serijos „Dedikacijos“. „Kaip skaityti tekstus, kad šie paliestų klausą ir širdį? Koks turi būti skaitovas ir kaip skaityti tam, kuris tavęs nemato?..“ – savęs ir skaitytojų bei tokių plokštelių klausytojų klausia straipsnio autorė, su išmanymu, jautriai ir kartu kritiškai vertindama šią meninę produkciją.

Vartydami, skaitydami „Duris“, jokiu būdu nepraverskite „Gintaro lašų“ – juose rasite naują Gintaro Grajausko pasakojimą iš „Pasakų apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“ – fantastiškas skaitalas (!), keletą naujų klaipėdietės poetės Daivos Molytės-Lukauskienės eilėraščių, gana griežtą Dainiaus Vanago recenziją „Žema kalvos viršūnė“ apie klaipėdietės Sondros Simanos apsakymų romaną „Einantis kalnas“ ir egzotiškų Ugnės Barauskaitės Libano dienoraščių tęsinį.

Naujasis „Durų“ numeris laukia savo skaitytojų. Jis po kelių dienų pasirodys ir internete – savo svetainėje http://www.durys.daily.lt, bet šiandien pirmenybė tiems, kurie dar skaito kultūrinę spaudą.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai