2010-09-01

Rugpjūčio 30-osios vakarą Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje „Naktigonės 2010” literatūros ir muzikos mylėtojus pakvietė į priešpaskutinį susitikimą - į Vytauto V. Landsbergio kūrybos vakarą „Sapnai, eilės ir dainos“.

Žmones, susirinkusius į susitikimą su rašytoju, režisieriumi, dainų autoriumi ir atlikėju, Hermano Gerlacho palėpė vos sutalpino. Net pačioje scenoje buvo sėdinčių - ne iš nemandagumo, bet iš noro pažiūrėti, paklausyti, o gal ir tikslingai pasapnuoti. Juk, anot V. V. Landsbergio, sapnus galima tarsi „užprogramuoti“, pasišaukti.

Įdomu buvo pasiklausyti, nors ir gana monotoniškai autoriaus skaitomų tekstų, kurie plačiajai visuomenei turi pasirodyti prieš Kalėdas. Tekstų, kurių prigimtis - sapnai. Sapnai, kuriuose rašytojas bando suvokti save, santykius, komplikuotų santykių pradžią, pateisinimą; bando perprasti, kodėl žmogus taip elgiasi.

Pirma mintis, šovusi klausantis autoriaus: sapnai - keistas postūmis rašymui. Tarsi „gamybinis užsakymas“: reikia - bus. Tarsi kūrybinių pradų - širdies, jausmo, mūzos paneigimas. Bet išgirdus, jog reikia mokytis mylėti kitus, jog žmonės turi išmokti būti kitokie, kad jau turėjome iš ko pasimokyti (kad ir Holokausto pamoka), imi manyti, jog dešinio pusrutulio pajungimas kairiajam gal ir visai neblogai... Štai ir rugiagėlės ir arklio, pelytės ir tarakono draugystė, meilė būtent moko suprasti, priimti, pateisinti kitą, pamatyti tai, kas yra gero čia ir dabar. 

Neapeidamas svarbios datos - rugpjūčio 31 d. - sovietinės okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, ir su tuo susijusių faktų, V. V. Landsbergis prisiminė pogrindžio kovotojus už laisvę, slaptų šifruotų laiškų turinį: Lietuva – merga, mirtis – vestuvės, ginklai – burokai, morkos... Refleksija apie tai, kaip draugai, kelionei įdėję burokų, morkų išleido pas mergą, kaip iškart vestuves iškėlė... Ir gimę iš to žodžiai...

Buvo kur ir apie ką pamąstyti, išgirsti - teisingų dainų apie gyvenimą.

Tikriausiai daug kam V. V. Landsbergis pirmiausiai vaikų rašytojas, tad ir į susitikimą atkeliauta būtent su jais (vaikais). Juk nebuvo informuota, kad rimtąja puse bus žiūrima į pasaulį... Vaikams vakaras buvo tikras išbandymas. Nors ir žaismingas suolelis talkino autoriui, visgi tai buvo ne vaikams.

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai 1