2010-07-26

Praėjusią savaitę naujai pakrikštytuose Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodų rūmuose vykęs pirmasis sujungtų uostamiesčio meno įstaigų renginys - Lietuvos ir Lenkijos šiuolaikinės tapybos paroda - tapo užuomina į tolesnę centro veiklos viziją.

Parodų rūmų erdves užvaldė jaunatviška žaismė ir sąmojis. Anot Lietuvos tapybos parodos "PostEvoliucija" vieno iš kuratorių Vido Poškaus, jos tikslas - paanalizuoti dviejų paskutiniųjų dešimtmečių Lietuvos tapybos reiškinius, kurie pasižymėjo pokyčiais, tapybos vystymuisi pritaikant evoliucijos sąvoką.

"Išeities taškas - gyvename postevoliuciniu laiku, kurį žymi meninio "eurostandarto" atsiradimas, ėjimas į kitas medijas ir patirties permąstymas", - sakė V. Poškus, akcentavęs, kad lietuvių tapyba patiria tuos pačius vystymosi etapus, kaip ir kitų šalių dailė.

Anot kito lietuviškos projekto dalies kuratoriaus, KKKC direktoriaus Igno Kazakevičiaus, jie nesistengę surengti "gražios parodos", greičiau - atspindėti meno genealogiją "chirurginiu pjūviu". "Drauge tai ir mūsų meninė prognozė - manau, kad 60-70 proc. parodoje pristatytų lietuvių autorių bus aktyvūs ir ateinančius dešimt metų", - sakė I. Kazakevičius.

Iki rugpjūčio 15-osios parodos lankytojai gali susipažinti su Žygimanto Augustino, Monikos Furmanavičiūtės, Agnės Jonkutės, Patricijos Jurkšaitytės, Jolantos Kyzikaitės, Eglės Karpavičiūtės, Irmos Leščinskaitės ir Florian Gruber (Austrija), Sauliaus Paliuko, Eglės Ridikaitės bei Justino Vaitiekūno darbais.

Lenkijos tapybos parodą "Vienaskaitos pirmuoju asmeniu" pristatė Varšuvos galerija "WizyTUjąca" ir kuratorius Leszek Czajka, surinkęs jaunų ir viduriniosios kartos tautiečių tapytojų darbus. Pasak parodos rengėjų, Lietuvoje kaimynų lenkų tapyba tokiu mastu pristatoma pirmąkart.

Plauks į platesnius vandenis
Praėjusį kovą Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu "sutuokti" KKKC ir Parodų rūmai formaliai nauja įstaiga tapo šį mėnesį. Iš rūmų pavadinimo dingo žodis "dailė" - jis, anot I. Kazakevičiaus, šių dienų meno aplinkybėmis riboja veiklos galimybes.

I. Kazakevičiaus teigimu, atsinaujinusio KKKC tikslas - tvirtai žengti į Lietuvos, o ateityje - ir į Europos meno rinką. "Kodėl negalėtume pristatinėti savo kūrėjų tarptautiniu lygmeniu, nuolat keistis parodomis, kuratoriais ir sumanymais?" - svarstė direktorius.
Dabartinėje centro veikloje jis išskiria tris pagrindines paraleles: parodų organizavimą, aprėpiant tiek tarptautinius, tiek vietinius bei respublikinius projektus; interneto portalo www.kultūrpolis.lt stiprinimą, suteikiant svetainei galimybę plėtoti vizualiųjų menų projektus virtualiojoje erdvėje.

"Trečia kryptis - meno rezidentūra, eksperimentinė Meno kiemo galerija, mainai su užsieniu ir visa meninė edukacija, aprėpianti ne tik vaikams skirtas dirbtuves ir pan., bet ir paskaitas, seminarus, kuriuos veda iš užsienio atvykstantys menininkai, kuratoriai, žurnalistai. Edukacija padės mums drauge su žiūrovais integruotis į tai, ką pristatome", - kalbėjo I. Kazakevičius.

Iki šių metų pabaigos centro renginių grafikas jau suplanuotas. Tradicinė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus apžvalginė paroda "Vakarų vėjai", Vilniaus aukcionus rengiančios Meno rinkos agentūros paroda, o spalį laukiama įvykio, reikšmingo visos šalies kultūros mastu - Klaipėdoje žadama pristatyti didelę šiuolaikinio Rusijos meno parodą.
Dėl administracinių reikalų, po optimizavimo sumažėjus darbuotojų, sumažėjo ir įstaigos mokos fondas. KKKC veikla finansuojama iš miesto biudžeto bei pačios komandos rengiamų projektų, gaunančių įvairių fondų paramą.

Materialiosios bazės būklė nėra prasta, tačiau, pasak direktoriaus, "būtų gerai, jeigu nieko nereikėtų". Anot jo, atidesnio būklės vertinimo ir sprendimo prašyte prašosi fachverkinis centro korpusas, sujungtas su Baroti galerija.

Atgal Komentarai