 | |
 | | Kristina Kučinskaitė. Bet jis yra paprastas | Romain Gary. Gyvenimas dar prieš akis. Vilnius: Vaga, 2008
2010-08-17 Per karšta. Tad galima ramia širdimi atstumti autorius, klaidžiojančius nesibaigiančiuose intelektualiniuose labirintuose. Jokio flirto su jumis šįkart, vaikinai! Visą mano dėmesį absoliučiai netikėtai užkariavo savižudis iš Prancūzijos (o dar su lietuviškomis šaknimis) Romain Gary. |
|
|
 | | Gintarė Adomaitytė. Kur nuplaukė Raudonos burės | 2010-08-12 Apie Aleksandrą Griną - jo šimtas trisdešimtojo jubiliejaus garbei (gimė 1880 metų rugpjūčio 11 (23) dieną Slobodske, Rusijoje - mirė 1932 metų liepos 8 dieną Senajame Kryme, Ukrainoje). Jau gerą pusmetį gyvenu su Aleksandru Grinu. Iki tol jį pažinojau tik iš kelių jo knygų, dar iš rašytojo Konstantino Paustovkio tekstų, tas knygas pradedančių ar pabaigiančių.
|
|
 | | Andrius Vaišnys. Ir laivas plaukia... | 2010-08-10 Perskaitęs Algimanto Kasparavičiaus knygą „Lietuva 1938 – 1939 m. Neutraliteto iliuzijos“ gaunu atsakymą į skaudžiausią klausimą, kodėl Lietuva priėmė trijų kaimyninių valstybių reikalavimus, kurių kiekvienas mokslo darbuose ir publicistikoje glaustai apibūdinami kaip ultimatumai. |
|
| „Tik jau nepraraskime tikėjimo stebuklais ir pasakom“ | MARI POISSON kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS 2010-08-09 2010 birželio 25 d. „Literatūroje ir mene“ siūlėme interviu su rašytoja Sara Poisson „Menininkas nėra visai žmogus“. Šį kartą jos seserį, Londone gyvenančią rašytoją Mariją Jurgelevičienę, pasirašinėjančią slapyvardžiu MARI POISSON, apie naująją knygą „A True Girl: 100 marginal novelettes“, kūrybą ir gyvenimą emigracijoje kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS. |
|
|
 | |
 | | Angelė Jasevičienė. Lemties kirčiai paliestiems pilnaties | 2010-08-06 Vytauto Katiliaus romanas „Pilnaties palytėti negrįžta“ (2008) man į rankas pateko neplanuotai, besirausiant vieno iš miegančiųjų rajonų bibliotekėlėje. Suintrigavo pavadinimu. Palytėti pilnatį... Fantazija tučtuojau pradėjo paslaugiai piešti magiškus vaizdus ir šnabždėti vilkolakiškus burtažodžius.
|
|
 | | Ineta Žymančiūtė. Antuanas irgi norėjo būti | 2010-07-29 Kai paskaitinėji knygą, atsitiktinai patekusią į rankas, ir lyg be didelių svarstymų tekstas užkabina, į ją žvelgti kritiškai – sudėtinga. Tikiu, kad atsiras žmonių, kurie tai padarys už mane, todėl dėl subjektyvių priežasčių atsisakau ją vertinti kritiškai, tiesą sakant, ranka nekyla įmesti šaukštą deguto į tokį literatūriškai gardų medų. |
|