 | | Neringa Mikalauskienė. Vidinės ir išorinės Birutės Jonuškaitės tekstų erdvės | 2012-02-07
Birutė Jonuškaitė rašo noveles, kuriose nebūtinai yra vientisa istorija, kartais – tik tos istorijos fragmentas. Tačiau už žodžių minčiai atsiveria beribė erdvė – prozos apvalkalas jai per ankštas, todėl iš užrašytų gimimo/gimdymo patirčių dažnai gimsta beveik poezija: „Manyje atsivėrusios pusiaunakčio ertmės dugne šviesa šokinėja lyg jonvabalis“ (p. 13). Tad pirmiausia – apie tas atsiveriančias erdves...
|
|
 | |
 | |
|
 | | Rasa Kasperavičiūtė. Moters veidas svogūno apvalkale | 2012-01-24
Uostamiesčio literatės Sondros Simanos pirmoji knyga – apsakymų romanas „Einantis kalnas“ – ne tik pavadinimu, bet ir struktūra bei turiniu primena kalną, kuriuo grožėtis įmanoma tik radus tam tikrą atskaitos tašką – tą asmeninę ribą, atstumą-artumą, nes iš pirmo žvilgsnio kūrinys gali likti nesuprastas, atrodyti dirbtinis ir neįdomus. |
|
 | | Haruki Murakami: „Mes gyvename klastočių pasaulyje“ | 2012-01-16
Harukio Murakamio knygos – be abejonės, ne tik patys eksperimentiškiausi į anglų kalbą išversti japonų romanai. Jis yra populiariausias rašytojas visame pasaulyje. H. Murakamio knygos parduodamas milijonais tiražų. |
|
 | | Tomas Marcinkevičius. Paauglio memuarai | 2012-01-10
Lyg laikai nebūtų ganėtinai paaugliški, štai jums ir kitas paauglys: Henry Parlandas, Suomijos švedas, už pomėgį gyventi iš Helsinkio ištremtas į provinciją – Kauną. Kaip tikėjausi, taip ir buvo: trumpa H. Parlando biografija knygos gale ir paieška internete pasirodė esančios kur kas įdomesnės nei jo romanas „Sudužo“. |
|
 | | Dainius Vanagas. Dar vienas žvilgsnis į prekių galaktiką | 2012-01-05
Viešojoje erdvėje galima pastebėti tendenciją: aktualūs humanitariniai diskursai – net ir dažnai eskaluojami įvairių informavimo priemonių – greičiau įgrįsta, tampa banalūs, „savaime suprantami“, nei yra visavertiškai įsisąmoninami ir įtraukiami į gyvojo mąstymo kategorijas. Panašu, taip nutiko ir su „vartotojų visuomenės“ fenomenu. |
|
 | | Paulius Kliševičius: Viliui Normanui – beprotybė betarpiškai? | 2012-01-04
Ėmė ir pasirodė šeštasis prieštaringai vertinamo autoriaus Vilio Normano romanas „Beprotnamis“. Kuomet visi aplinkiniai panirę į masinę vartojimo psichozę ir liguistą, kone autofagišką savifiksaciją, nuolankus kritikas ir toliau ieško principingai nuostatoms prieštaraujančių veiksnių. |
|
 | | Erika Drungytė. Ramybės grožis | 2011-12-27
Kai rankose laikiau Aldonos Elenos Puišytės lyrikos rinkinį „Begaliniam kely“*, pasakiau autorei, kad būtinai apie šią knygą parašysiu. Dabar, kai tikrai viskas nurimo, adventinis laikas primygtinai reikalauja pristabdyti, sumažinti greitį, kai tamsoje kvepia artėjančiomis Kalėdomis ir kažin koks keistas jausmas ilgais vakarais budina širdies bites, turbūt ir atėjo akimirka išpildyti pažadą. |
|
