2010-08-09

Pasakosiu  apie seminarą, kuriame – kas patikės? – iš tiesų buvo gera.
Ar įsivaizduojate: žmonės ne tik kalbasi, bet ir susikalba. Dar vakar karštai diskutavę, šiandien jau glaudžiasi vienas prie kito – jie neišsikalba, neišsipasakoja, laiko jiems per maža.
Tas seminaras – tradicinis.
Kas dveji metai Klaipėdoje, liepai besibaigiant, renkasi žmonės, besirūpinantys vaikų ir jaunimo literatūra.
Jūra ir vaikų literatūra - toks seminaro pavadinimas.
 Šiemet jo pagrindinė tema skambėjo taip: Vaizduotės bangomis
Bandysiu pasakoti apie potemes.

Į seminarus ,,Jūra ir vaikų literatūra” kiek pavėlavau.
Nesu pirmeivė.
Žinau, kad jų sumanytojas - rašytojas Sigitas Poškus, dabar retokai mus, jo idėjomis patikėjusius, beaplankantis.
Vienaip ar kitaip - jis visada laukiamas. Seminarų ,,Jūra ir vaikų literatūra” autorystė neabejotina, nediskutuojama.
Jei Kultūrpolis man leis – o juk leidžiate? - parašysiu bene svarbiausią frazę: Sigitas nepamirštas.
Ir ne tik jis.
Rašytojai, literatai, visi vaikų literatūrą gerbiantys žmonės - prašom, tik ateikite,  nuoširdžiai prašom.
Pas mus – įdomu.
Seminarai - tarptautiniai. Būta lenkų, švedų, rusų, estų, bet…
Tik latviai – tik jie vieninteliai – mūsų seminarams yra ištikimi.

Juk suprantate, kaip jaučiuosi tardama (rašydama) žodį žvaigždė. Bet kad… jų būna… būna… tikrai…
Šiemet seminaro žvaigžde tapo latvė Inese Zandere – rašytoja, eseistė, poetė, scenaristė.
Inese mums rodė latvišką animaciją: pagal vaikams kurtą eilėraštį ar trumpą prozos kūrinį sukurtus animacinius filmukus.
Tai, ką mačiau, mielai imčiau į savo namų vaizdoteką: pirmiausia sau. Ir mažiesiems giminaičiams, ir draugų vaikams, vaikaičiams, ir…
…ir  kiekvienam, pasiilgusiam švelnaus humoro, minkšto piešinio. Ir dar kažko, kažko…
Ko?
Pagarbos – žodžiui ir vaizdui.
Meistrystės.
Autorystės.
Trumpi filmukai nemėgdžioja nei amerikinės, nei rusiškos tradicijos. Jie yra latviški.

Pirmąsyk seminare prabilta ne tik ape animaciją.
Ir apie šokį.
,,Undinėlės šokis” – tai Vilniaus kolegijos menų fakulteto lektoriaus Mariaus Kraptavičiaus pranešimas. Į Hanso Christiano Anderseno pasakas choreografas žvilgterėjo savaip: ar šoka tos pasakos?
Kaip šoka?
Kaip regi jas studentai - būsimi šokio mokytojai?
Kaip galima – gal net būtina? – sieti skaitymą ir šokių pamokas pradinėse klasėse?
Ką esame pamiršę, kai pasakojame apie Hanso Christijano Anderseno gyvenimą? Ko dar nežinome?

Literatūrologė (vaje, vaje, kaip man sunku rašyti tokį ilgą žodį, yapč – kai pasakoju apie bičiulę…) Danguolė Šakavičiūtė yra žmogus, kuriuo pasikliaunu.
Ir ne tik aš.
Mes, besidomintys vaikų literatūra, visada laukiame Danguolės pranešimų. Nes žinome: ji tai jau praneš – perneš kaip vėtra - ne tik žinią, bet ir naują, keistą, netikėtą požiūrį.
,,Vaizduotės vilionės ir spąstai” – tai Danguolės Šakavičiūtės tema. Pranešimo esmė: ar visada vaizduotė yra morali? Neva turtingas, neva beribis fantazavimas gali būti ir pavojingas…

Kuo įvairiausių pranešimų būta ir daugiau. Minėsiu dar kelis, sulaukusius itin atidaus klausančiųjų dėmesio.
,,Fantazy žanro raiška vaikų kultūroje ir literatūroje” – tai Šiaulių P. Višinskio bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėjos Aldonos Šiaulienės tyrinėjimai.
Literatūrologas Romualdas Skunčikas žvilgterėjo į jaunimo literatūrą - pasakojo apie ,,Problemų prozos atspindžius Vytauto Račicko romane ,,Baltos durys”. Šis pranešimas sulaukė bene audringiausių diskusijų. Dar kartą įrodyta: Vytauto Račicko kūryba yra ne tik populiari, bet ir provokuojanti kritikus pareikšti kuo skirtingiausias nuomones.
Būta ir kelionės – dairėmės po Ievos Simonaitytės, Stepono Dariaus žemes.
O jau seminaro pabaigoje…

Skaitėme.
Mes - Rimantas Černiauskas, Alma Karosaitė, Juris Zvirgzdinš (latvių rašytojas, įsimylėjęs Lietuvą) bei šių eilučių autorė – Parodų rūmų kiemelyje skaitėme tai, ką esame ką tik ar kiek seniau parašę.
Noriu tikėti, kad publika nenuobodžiavo.
Mūsų neilgus skaitymus smagiai įvairino ,,Keberiokš” dainininkai ir šokėjai.

Dabar jau turiu pamiršti, kad esu godi seminarų klausytoja, smarki diskusijų dalyvė ir smalsi ekskursijų po Klaipėdos apylinkes keliauninkė.
Privalau minėti faktus: seminarus nuo 1996 metų ,,Jūra ir vaikų literatūra” rengia IBBY – lietuviškai tariant Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius, Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras.
Mus pastaraisiais metais glaudžia Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka, Jaunimo centras.
Mes – bibliotekininkai, mokytojai, mokslininkai, rašytojai, žurnalistai – esame tyki, rami sala didžiosios Klaipėdos šventės – Jūros šventės - šurmulyne.
Tai būtų bene ir viskas…
Bene…

Bet juk seminare skaičiau ne tik savo ,,Paklydusią pasaką”.
Skaičiau ir pranešimą, skirtą Aleksandro Grino šimtas trisdešimtajam gimtadieniui (šių metų rugpjūčio 13 dieną).

Kur plaukiojate dabar, kam rūpite, Aleksandro Grino ,,Raudonosios burės”?
Kas jus prisimena?

Nuotraukų autorė Roma Kišūnaitė

Kulturpolis.lt

Atgal Komentarai 2