2009-05-04

Pranešama, kad ketvirtajai tarptautinei Braitono (Brighton) fotografijos bienalei 2010-aisiais vadovaus garsus fotomenininkas Martinas Paras (Martin Parr).

Šis 2003-aisiais startavęs ir iškart pasaulio dėmesio centre atsidūręs renginys, kurį ir kuruos M.Paras, vyks 2010-ųjų spalio bei lapkričio mėnesiais Didžiosios Britanijos kurortiniame mieste Braitone. Būtent M.Paras atrinks fotografus ir šou, kurie dalyvaus šioje prestižinėje bienalėje ir viename svarbiausių pasaulio meno renginių.

Braitono fotografijos bienalė vyksta kas antrus metus. Pasak kritikų, ypatingo pasaulio meno bendruomenės dėmesio buvo sulaukę 2006-ųjų ir 2008-ųjų renginiai.

1970-1973 metais M.Paras studijavo fotografiją Mančesterio politechnikos institute. 2008-aisiais jam buvo suteiktas šios aukštosios mokyklos garbės daktaro vardas. Taip buvo įvertintas jo besitęsiantis darbas fotografijos ir Mančesterio politechnikos instituto (šiuo metu įstaiga vadinasi Mančesterio menų mokykla) labui.

M.Paras išgarsėjo kaip nespalvotos fotografijos kūrėjas – kritikai puikiai įvertino pirmąsias dvi jo šiame žanre sukurtas kolekcijas „Blogas oras“ („Bad Weather“, 1982) bei „Graži diena“ („A Fair Day“, 1984). Tačiau 1984-aisiais jis pamėgo spalvotą fotografiją, kuriai yra ištikimas iki šiol. 1986-aisiais buvo išleistas jo darbų rinkinys „Paskutinis kurortas: naujojo Braitono fotografijos“ („Last Resort: Photographs of New Brighton“). 2007-aisias jis dirbo su garsiu drabužių dizaineriu Polu Smitu (Paul Smith) – drauge jie padarė madų kūrėjo 2007-ųjų rudens-žiemos kolekciją reklamuojančią fotosesiją. M.Paras taip pat žinomas kaip dokumentinių filmų ir televizijos laidų kūrėjas.

Fotomenininkas yra išleidęs beveik 50 knygų ir dalyvavo kone 80 parodų visame pasaulyje. Didžiausią sėkmę jam atnešė 1992-aisiais išleista knyga „Laiko ženklai: nacijos skonių portretas“ („Signs of the Times: A Portrait of the Nation's Tastes“). Kurdamas šį albumą M.Paras apsilankydavo nepažįstamų žmonių namuose ir prašydavo leisti juos nufotografuoti savo namų aplinkoje, užsiimančius įprastais darbais, o po to gautus vaizdus kombinuodavo su pozuotojų citatomis. Taip siekdamas kaip galima arčiau priartinti savo fotografijų herojus prie žiūrovų, M.Paras pasiekė savo tikslą – knyga nepaliko abejingų, o ją vartę žmonės prisipažino buvę stipriai emociškai paveikti ir nežinojo, verkti nuo pamatytų vaizdų ar juoktis, nes jų bendrataučiai ne visuomet buvo pavaizduojami nacijos savivertei palankiame kontekste.

Parengta pagal užsienio spaudą

http://www.bjp-online.com/public/showPage.html?page=853781

Atgal Komentarai