Meno festivalis „Mėlynoji juosta“ ‒ virsmo ritualas

Klaipėdos miestui matuojantis Lietuvos kultūros sostinės titulą, kalendorinius mėnesius žymi vienas festivalis po kito. Antrąjį kartą rengiamas meno festivalis „Mėlynoji juosta“ taipogi dedikuojamas uostamiesčiui. Liepos 22 dieną, šeštadienį, meno festivalio dalyviai nuo Šiaurės rago ves ritualinę eiseną jūros link. Renginys, puoselėjantis jūrinę kultūrą, atskaitos tašku pasirinko miesto specifiką: uostamiesčio geografinę padėtį (nerijos juosta, pajūrio ruožu, vandens telkiniu, jūros linija) bei tapatybės tyrimą.

Prieš septynerius metus Jūrinės kultūros koordinacinė taryba pasiūlė atkreipti dėmesį į jūrinės veiklos, jūrinės kultūros ir pan. stiprinimą valstybėje, žinoma, uostamiesčiui čia tenka ypatinga užduotis. Raginama iš žemyno gyventojus ne tik gaivintis jūros bangose, laisvalaikiu nešioti jūrinukes, bet ir kalendoriuje žymėtis jūrines datas. Meno festivalis „Mėlynoji juosta“ tiria žmogaus ir gamtos santykį. Projekto dalyviai, pasitelkę stebėjimo, pažinimo metodus, kuria savitą gamtos patyrimą, kiek vandens takumo ir klampumo, jo paties esti kūrybinėse praktikose. Ritualinėje eisenoje susipažinsite su meno kūriniais parodoje po atviru dangumi.

Festivalį 17 val. Šiauriniame rage (Danės g. 1, Klaipėda) performansu pradės Benas Šarka. 18 val. persikėlus keltu, renginio dalyviai seks kitų projektų pėdomis. „Staiga pakeitę urbanistines zonas į gamtos, mes kurį laiką girdime tylą, nes čia tiek mažai mums įprastų stiprių garsų. Po kurio laiko imame girdėti gamtos garsus“, ‒ sako instaliacijos „Kalbantis miškas“ autorius Juozapas Kalnius. Instaliacija sustiprins tam tikrus gamtos garsus, kurių klausa dažnai neužčiuopia.

Renginio dalyviai ir atsitiktiniai poilsiautojai, keliaujantys takeliu jūros link, turės unikalią galimybę tarp įvairių miško garsų atrasti architekto Vlado Balsio paslėptos audiovizualinės instaliacijos „Pasaka be galo“ skleidžiamus garsus. Autorius teigia, kad miške egzistuoja absoliučiai kitokios kūrinių pažinimo sąlygos. Miške nėra tikslaus adreso, čia klaidžiojama ir ieškoma, kitaip nei baltose muziejų parodų salėse. Gamtinėje erdvėje ištrinami atstumai ir nenustatomos kultūrinės ribos. Meninis objektas ‒ sąlyginis tikrovės išplėtimas, papildant miško paukščių čiulbėjimą analogiškais garsais – įvairiais šiuolaikinių elektroninių pranešimų tonais (ICQ, Skype, WhatsApp, Facebook ir pan.). Renginio dieną pasakas miške jis seks be galo, iš gudriai jungiamo ir kartojamo vieno motyvo.

Eugenijus Lukminas pašalins gamtos svetimkūnį, įtaisytą žmogaus. Raimondas ir Tomas Daukšos primins gamtos trapumą skulptūra „Nestabili struktūra“. Klaipėdoje gyvenantys rašytojai: Gitana Gugevičiūtė, Dovydas Grajauskas, Jurgis Raudys, Mindaugas Valiukas skaitys savo jūrinės tematikos tekstus, svarstys, kiek gyvenimas pajūry įtekstintas jų kūryboje.

Vladas_Balsys

Vlado Balsio instaliacija „Pasaka be galo“. Organizatorių archyvo nuotr.

PROGRAMA:

2017 m. liepos 22 d.
17 val. Šiaurinis ragas (Danės g. 1, Klaipėda)
Beno Šarkos performansas

Nuo 18.15 val. projektų pristatymai Smiltynėje
Eugenijaus Lukmino skulptūra
Juozapo Kalniaus garso instaliacija „Kalbantis miškas“
Vlado Balsio paslėpta audiovizualinė instaliacija „Pasaka be galo“
Raimondo ir Tomo Daukšų skulptūra „Nestabili struktūra“
Skaitymai: Gitana Gugevičiūtė, Dovydas Grajauskas, Jurgis Raudys, Mindaugas Valiukas.

Visi renginiai nemokami.

Projekto organizatorius ‒ galerija „si:said“, VšĮ „Jūros marios“. Projektą iš dalies finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.

Parašykite komentarą