Thomo Manno festivalis: penki įsimintini kino vakarai

2015 metų liepos 11–18 dienomis Nidoje vykstančio 19-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio „Sąžinės proveržis“ viena sudedamųjų dalių – kino naktų seansai. Šiais metais kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyksiantys vakarai pirmadienį, liepos 13-ąją, startuoja nebyliojo kino klasika – Ernsto Lubitscho kūryba. Penki kino seansai kasdien iki penktadienio lepins žiūrovus festivaliui specialiai atrinktais filmais.

kinas_thomo_manno_2

Šių metų Thomo Manno festivalis – antrasis iš penkerių metų ciklo „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Du pirmieji kino vakarai pirmadienį ir antradienį skirti tam tikra prasme modernybės kvintesencija laikytiniems nebyliojo kino pavyzdžiams. Pirmadienio seanso metu žiūrovai išvys Ernsto Lubitscho grotesko komediją „Austrių princesė“ („Die Austernprinzessin“, 1919), per antradienio seansą jų laukia kitas to paties režisieriaus nebylusis filmas – „Nenoriu būti vyru“ („Ich möchte kein Mann sein“, 1918). Pirmadienio kūrinys, dėl kurio režisieriaus stilius vėliau bus pramintas „Lubitscho palytėjimu“, pasakojantis apie amerikiečio milijonieriaus, „austrių karaliaus“, dukters sugadintas vestuves, išjuokia amerikietiškąjį vartotojiškumą. Antrosios komedijos siužeto centre – nutrūktgalvė paauglė, pavargusi nuo savo griežto globėjo ir patirianti nuotykių persirengusi vyru.

Abiejuose filmuose pagrindinį vaidmenį atliko su Ernstu Lubitschu tuo metu aktyviai bendradarbiavusi aktorė Ossi Oswalda, vaidinanti moteriškos lyties personažą vardu Ossi. Filmai įtraukti į programą ne tik todėl, kad mini Didžiojo karo laikotarpio atmosferą ir išjuokia modernybės epochos pabaigos socialinius reiškinius. Žinoma, kad Ernsto Lubitscho filmus matė ir Thomas Mannas, minintis režisierių savo laiškuose. Kaip ir Nobelio premijos laureatas, E. Lubitschas gimė Vokietijoje ir dar 1923 m. persikėlė į Holivudą, kur jo ir Thomo Manno keliai susikirto po to, kai rašytojas 4-ajame dešimtmetyje paliko demokratiją palaidojusių nacionalsocialistinių populistų apimtą savąją gimtinę.

Thomo Manno festivalio lankytojai Ernsto Lubitscho filmus išvys gyvai akompanuojamus jauno ir talentingo, šiuo metu Nyderlanduose dirbančio pianisto Giedriaus Nako.

Trečiadienio, liepos 15-osios, kino naktų seanse žiūrovams bus pristatytas pernai Vokietijos režisieriaus Christiano Petzoldo sukurtas vaidybinis filmas „Feniksas“ (Phoenix, 2014). Jis aktualizuoja pasikliovimo artimiausiais žmonėmis sudėtingomis karo sąlygomis bei karo suniekintos tapatybės atgavimo pokariu temas. Juosta nukels į pokarinį Berlyną ir papasakos apie koncentracijos stovyklos fiziškai sužalotą moterį, karo nuniokotoje buvusios Vokietijos sostinėje ieškančią savojo sutuoktinio, kurį įtaria išdavus ją naciams.

Kritinės situacijos sukeliama žmogaus elgsena bus nagrinėjama ir penktadienio kino naktų seanse, kuriame tarptautinio festivalio lankytojai bus pamaloninti lietuviškąja tematika. Žiūrovai išvys Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Johnstono dokumentinį filmą „Nematomas frontas“ (The Invisible Front, 2013). Tai filmas apie pokariu Lietuvoje vykusį ginkluotą pasipriešinimą, sukurtas pasitelkus liudininkų pasakojimus bei ištraukas iš Juozo Lukšos (Daumanto) dienoraščių. Vienas iš partizaninio pasipriešinimo vadų Juozas Lukša, tvirtai gynęs savo šalies laisvę, 1951-aisiais mirė Lietuvos miškuose būdamas vos trisdešimties, išduotas dvigubo agento. Santykiai tarp žmonių kritinėse situacijose šiame filme nagrinėjami ir išryškinant J. Lukšos bei Nijolės Bražėnaitės meilės istoriją.

Per dviejų žmonių meilės perspektyvą karo patirtis festivalyje aktualizuos ir ketvirtadienio kino naktų seansas. Jis pasakos apie santykius tarp apkasuose tūnančio eilinio kario ir jaunos violončelininkės, jo laukiančios Berlyne. Tie santykiai kario kūrybai leidžia virsti konstruktyvistinės ir funkcionalistinės architektūros šedevrais. Izraelio režisieriaus Duki Droro dokumentinis filmas „Amžinosios Mendelsohno vizijos“ (2011) skirtas iš Rytų Prūsijos, Olštyno, kilusiam žymiam tarpukario architektui Erichui Mendelsohnui, kurio karo metu sukurti eskizai vėliau materializavosi ir pateko architektūros istorijon. Kaip ir Thomas Mannas, žydų kilmės E. Mendelsohnas paliko Vokietiją naciams atėjus į valdžią ir paskutiniuosius gyvenimo metus praleido JAV. Tarptautiniame FILAF festivalyje Prancūzijoje pelnęs pagrindinį apdovanojimą, šis filmas buvo sukurtas pagal Luisės Mendelsohn prisiminimus ir daugiau kaip 1,2 tūkst. laiškų tarp Ericho ir jo būsimosios žmonos.

Smurtas, išdavystė, karo metų kūryba ir modernybės kritika – tai šių metų Thomo Manno festivalio kino naktų programos jungiamosios gijos, atliepiančios pagrindinį festivalio moto – „Sąžinės proveržis“.

Visus kino naktų seansus pristato Goethės institutas Vilniuje. Visų seansų pradžia 22 val. Seansai vyks lietuvių bei vokiečių kalbomis ir yra nemokami.

www.mann.lt

Parašykite komentarą