Naujausias O. Koršunovo spektaklis – apie žmones, tapusius pašaliniais

Klaipėdos dramos teatras metus užbaigia naujausia Oskaro Koršunovo premjera. Režisierius po beveik dešimties metų pertraukos grįžo į Klaipėdą ir pastatė spektaklį pagal klaipėdiečio dramaturgo Gintaro Grajausko pjesę „Pašaliniams draudžiama”. Spektaklio premjera Klaipėdos dramos teatre – jau rytoj, gruodžio 16 d.

Oskaras_Korshunovas1

Oskaras Koršunovas. Algirdo Kubaičio nuotr.

Aštrių temų nevengiantis režisierius ir šįkart kviečia iš arčiau pažvelgti ir prisiminti pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, kai besikeičianti santvarka ir socialinė aplinka daliai visuomenės tapo sunkiu išbandymu. „Po dainuojančios revoliucijos buvo daug lūkesčių ir vilties, kad štai visuomenė taps dvasingesnė. Bet įvyko priešingai – atėjo laukinis kapitalizmas, kuris išvirto į vartotojišką visuomenę, kultūrą, kurioje mes dabar ir gyvename. Būtent tada jautresni, dvasingesni žmonės, humanitarai, netapę reketininkais, tapo pašaliniais. Pašaline tapo ir kultūra, tokia ji išliko iki dabar”, – kalbėjo O. Koršunovas. Spektaklyje, anot jo, bus ir ką apmąstyti, ir ką prisiminti.

Pjesės veiksmas apima laikotarpį nuo 1993-iųjų iki šių dienų. Pagrindinis herojus poetas pasineria į savo prisiminimus, išgyvena praeitį kaip dabartį ir tarsi atsiduria skaistykloje. Šioje kelionėje laiku jį lydi Bitininkas, kuris, kaip paaiškėja vėliau, yra tas pats jau subrendęs poetas.

„Pagrindinis personažas yra pakankamai universali figūra. Tai gali būti ir poetas, ir aktorius, režisierius, kompozitorius, eilinis šaltkalvis, kuris atėjus tam laikmečiui nebuvo nusiteikęs užsiimti pusiau kriminaline veikla, atsistoti į tą barikadų pusę. Pjesė yra apie kiekvieną daugmaž padorų, garbingą žmogų”, – sakė pjesės autorius G. Grajauskas. Spektaklyje apie pirmuosius nepriklausomybės metus ir visuomenės virsmą kalbama su ironija ir nostalgija.

Bitininką įkūnijo Klaipėdos dramos teatro aktorius Darius Meškauskas. „Mano personažas poeto asmenyje mato save jaunystėje. Kita vertus, Bitininkas – ir metafizinis personažas, truputį dievas. Spektaklyje paliečiamas žmogaus ego, be kurio jis ne kūrėjas. Tačiau lazda turi du galus: tas pats ego trenkia žmogui per galvą, trukdo gyventi asmeninį gyvenimą. Šioje dilemoje kūrėjas nuolat blaškosi, o aplink jį dar ir sistema.”

Darius_Meshkauskas1

Darius Meškauskas. Algirdo Kubaičio nuotr.

G. Grajauskas prisipažino norėjęs, kad jo pjesės imtųsi būtent O. Koršunovas: „Man jau rašant buvo akivaizdu, kad pati geriausia ir gal net vienintelė versija šiam spektakliui – O. Koršunovas. Mes iš pusės žodžio susikalbam, esame tos pačios kartos, turime panašų matymą. Man nereikia nieko komentuoti, dėl nieko ginčytis, nieko aiškinti – viskas yra iš karto aišku. Tikras malonumas dirbti.”

O.Koršunovas ir G.Grajauskas priklauso vadinamajai lūžio kartai, kai po pusę amžiaus trukusio sovietmečio visuomenė pagaliau įkvėpė laisvės. Režisieriaus manymu, šis laikotarpis labai svarbus, tačiau apie jį mažai kalbama. „Universitetus baigėme dar anoje sistemoje, o dirbti ir kurti pradėjome, kai pasikeitė žaidimo taisyklės. Tai buvo mūsų jaunystė, pats gražiausias metas. Todėl ir spektaklis ne tik socialiai aštrus, bet ir linksmas, muzikalus, su „draivu”, – aiškino O. Koršunovas.

Spektaklyje muzika skambės gyvai. Scenoje gros trys legendinės Klaipėdos bliuzroko grupės „Kontrabanda” nariai ir spektaklio kompozitorius Antanas Jasenka. Pasak jo, „Kontrabanda” yra neatsiejama pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio Klaipėdos kultūrinio gyvenimo dalis. Klaipėdos istorijos, kultūros bei kraštovaizdžio ženklų čia bus ir daugiau.

Spektaklyje skambės dvi „Kontrabandos” dainos, kitas specialiai spektakliui sukūrė A. Jasenka kartu su G. Grajausku.

Po ilgos pertraukos į uostamiestį dirbti sugrįžęs O. Koršunovas teigė, kad dirbti Klaipėdos dramos teatre jam itin malonu. Režisierių sužavėjo aktorių darbštumas ir meistriškumas. Siekti geriausio rezultato padeda ir puiki darbinė atmosfera, ir didelės teatro techninės galimybės.

Linas_Lukoshius_Jonas_Baranauskas_Marius_Pazhereckas1

Linas Lukošius, Jonas Baranauskas ir Marius Pažereckas. Algirdo Kubaičio nuotr.

Jaunojo poeto vaidmenį kuria aktorius Jonas Baranauskas. Spektaklyje žiūrovai taip pat išvys savo pamėgtus aktorius D. Meškauską, E. Barauskaitę, I. Reklaitį, R. Šaltenytę, E. Jackaitę ir kitus. Spektaklio scenografė Giedrė Brazytė, choreografė Vesta Grabštaitė, šviesų dailininkas Vilius Vilutis.

2004 metais Klaipėdos dramos teatre O. Koršunovas režisavo spektaklį pagal Mariuso Von Mayenburgo pjesę „Šaltas vaikas”, 2007-aisiais – Augusto Strindbergo „Kelias į Damaską”.

„Pašaliniams draudžiama” – ne pirma pjesė, kuri suvedė G. Grajauską ir O. Koršunovą bendram darbui. 2004 metais O. Koršunovas pristatė G. Grajausko pjesės „Rezervatas” inscenizaciją tarptautiniame Avinjono teatro festivalyje (Prancūzija).

G. Grajauskas apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausias dramaturgas. Klaipėdos dramos teatre iki šiol rodomas Jono Vaitkaus režisuotas spektaklis pagal G. Grajausko pjesę „Mergaitė, kurios bijojo Dievas”. Jo premjera įvyko 2010 metų birželį.

Klaipėdos dramos teatro inf.

Parašykite komentarą