Saksofonų kvarteto ir orkestro koncerte – stiprių emocijų užtaisas

Į Klaipėdą vėl atvyksta koncertuoti saksofonų kvartetas „Signum” (Vokietija), kurio pasirodymas 2016 metų rudenį „Permainų muzikos” festivalyje melonamans tapo tikru atradimu. Kaip ir tada, taip ir būsimame „Salve musica” festivalio koncerte, kuris vyks gruodžio 14 d., ketvirtadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje, kvartetas muzikuos kartu su maestro Modesto Pitrėno vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Signums_LNSo_foto_V_Petrikas

Saksofonų kvartetas „Signum“ ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Vytauto Petriko nuotr.

Tada su orkestru atlikęs kultinio amerikiečių minimalisto Philippo Glasso Koncertą keturiems saksofonams ir orkestrui, dabar „Signum” publiką žavės Bobo (Roberto) Mintzerio „Amerikietiškais ritmais”. Koncerto pirmojoje dalyje skambės Osvaldo Balakausko Penktoji simfonija, taip pagerbiant ir pasveikinant iškilų moderniosios lietuvių muzikos kūrėją, šiomis dienomis minintį savo 80-metį.

Prieš 11 metų susikūręs saksofonų kvartetas „Signum”, kurį sudaro Blažas Kemperle, Erikas Nestleris, Alanas Lužaras ir Guerino Bellarosa, bendradarbiauja su įvairių žanrų atlikėjais. Savo jaunatviška energija, įtaiga ir novatoriškomis idėjomis kvartetas jau keletą metų pučia gaivų permainų vėją į Europos koncertų sales ir festivalius. Keturi jauni muzikai atlieka tiek klasikinius kūrinius kvartetui, tiek pačių sukurtas gerai žinomų opusų aranžuotes, prisodrintas naujo skambesio. Grodamas nepaprastai lengvai ir dažniausiai be natų, „Signum” kūrybiškai papildo savo pasirodymus sceniniu judesiu ir instrumentinio teatro elementais.

2013 m. „Signum” debiutavo garsiojoje Niujorko „Carnegie Hall”. Netrukus Europos koncertų salių organizacija jį įvertino „Rising Stars 2014/15″ prizu, po kurio pasipylė kvietimai koncertuoti prestižinėse scenose – Londono „Barbican Centre”, Vienos „Konzerthaus”, Amsterdamo „Concertgebouw” ir kt. Vėliau kvartetas surengė pasirodymus Hamburgo „Elbphilharmonie”, Sankt Peterburgo ir Varšuvos filharmonijose, Briugės „Concertgebouw”, Berno „Paul Klee Zentrum”, taip pat festivaliuose „Beethovenfest” Bonoje, „Musikfest” Bremene, Šlėzvigo-Holšteino ir kt.

Vienas ryškiausių mūsų šalies dirigentų Modestas Pitrėnas nuo 2015 m. rudens yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas. Anksčiau keletą metų buvęs Latvijos nacionalinės operos vyriausiuoju dirigentu, diriguojantis spektakliams Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, nuo 2018 m. rugpjūčio jis pakviestas dirbti vyriausiuoju dirigentu Sankt Galeno teatre Šveicarijoje.

M. Pitrėnas yra parengęs simfoninių partitūrų su LNSO, Latvijos nacionaliniu, Krasnojarsko valstybiniu, Lietuvos valstybiniu, Kauno miesto simfoniniais, Lietuvos ir Klaipėdos kameriniais orkestrais. Jis taip pat dirigavo Varšuvos Didžiajame teatre, Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein”, Kelno, Helsinkio nacionaliniuose operos teatruose, Maskvos Didžiajame teatre. Šalia labai aktyvios koncertinės veiklos M. Pitrėnas dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dirigavimo katedros vedėju. Maestro apdovanotas Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno bei Baltijos Asamblėjos meno premijomis.

Osvaldas Balakauskas nuo pat 7-ojo dešimtmečio vidurio įsitvirtino lietuvių moderniosios muzikos „smaigalyje” kaip vienas ryškiausių kūrėjų ir svariausių autoritetų, darančių didžiulę įtaką ne vienai kompozitorių kartai – anksčiau vien savo kūryba, vėliau ir pedagogine veikla. Jis taip pat buvo Sąjūdžio tarybos narys; o netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo buvo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. O. Balakauskas apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk”.

O. Balakausko muzika nuolat atliekama įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Jis yra vienas iš nedaugelio mūsų laikų kompozitorių, ambicingai plėtojančių savo originalią kūrybos sistemą. Apie Penktąją simfoniją autorius yra pasakęs: „Mano keturių dalių simfonijoje pasiremta dermine ir harmonine sistema, kuri leido sujungti istoriškai ir geografiškai labai tolimus muzikos pavidalus – viduramžių Europos organumą, senosios indų ragos melodiką, džiazo ritmiką bei intonacijas, pagaliau XX a. moderniąsias išraiškos priemones, įskaitant ir klasterį.”

Apie saksofonininką ir kompozitorių Bobą (Robertą) Mintzerį sakoma, kad tai menininkas, gyvenantis įvairialypį ir ypač spalvingą gyvenimą. Los Andžele įsikūręs atlikėjas nuolatos koncertuoja ir su įvairiausiais kolektyvais visame pasaulyje, veda meistriškumo kursus, kuria muziką orkestrui, koncertinėms grupėms bei rašo knygas, skirtas džiazo muzikos pedagogikai.

Anot B. Mintzerio, keturių dalių siuitai „Amerikietiški ritmai” („Rhythm of the Americas”) būdinga džiazo, Karibų afrikiečių bei akademinės simfoninės muzikos sintezė. Kūrinio idėja – išgauti tipinį Amerikos skambesį. O koks jis turėtų būti? Turbūt pagrindinis ir dominuojantis amerikietiškos muzikos aspektas – tai ritmas. Margaspalviame saksofonų ir orkestro muzikos skambesyje girdėti tiek europietiškojo orkestro tradicija, tiek folklorinės intonacijos, džiazo, salsos, mambo ir bliuzo motyvai.

Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Loreta Narvilaitė

Parašykite komentarą