Koncertų salėje – kanklių kalba

„Ar kada nors įsiklausėte į koncertinių kanklių kalbą? Taip taip! Jos iš tikrųjų kalba! Kalba melodingai, švelniai, linksmai ir nerūpestingai, mąsliai ir giliai… Jos išreiškia netikėčiausias mintis ir emocijas, kurias stygomis ir instrumento vibravimu perteikia atlikėjas”, – teigia kanklininkė Aistė Bružaitė. Ji mėgaujasi kiekvienu prakalbintų kanklių garsu. Nevengia eksperimentų ir iššūkių, atlieka skirtingų stilių muziką, scenoje pasirodo su įvairiausiais scenos kolegomis. Kovo 15 d., ketvirtadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės I a. fojė kartu su A. Bružaite muzikuos jos kolegė Jolita Matkiene (kanklės) bei Agnė Stančikaitė (sopranas).

Aistė Bružaitė. Emilijos Veprincevos nuotr.

A. Bružaitė mokėsi Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje, baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno aspirantūros studijas. Pernai, apgynus meno projektą, jai suteiktas meno daktaro laipsnis. Aktyvią koncertinę veiklą kanklininkė puikiai derina su pedagoginiu darbu Vilniaus B. Dvariono muzikos mokykloje bei LMTA Liaudies instrumentų katedroje, kuriai šiuo metu vadovauja. A. Bružaitė – daugkartinė respublikinių ir tarptautinių daugiastygių liaudies muzikos instrumentų konkursų laureatė, tarptautinių festivalių Lietuvoje bei užsienyje (Latvija, Estija, Rusija, Indija, JAV, Azerbaidžanas, Ukraina, Baltarusija, Vokietija) dalyvė.

Plėsdama kanklių muzikos galimybes, Aistė dalyvauja įvairiuose projektuose kartu su klasikinės muzikos ansambliais ir orkestrais, nevengia iššūkių ir naujovių. Ji atliko nemažai naujų lietuvių kompozitorių kūrinių, kurių gimimą pati inicijavo, parengė programų kartu su choru „Jauna muzika”, atliko solo kūrinius su Lietuvos nacionaliniu, Sankt Peterburgo valstybinės kapelos, Pskovo (Rusija) simfoniniais orkestrais.

Kanklės atnešė Aistei tarptautinį pripažinimą. Pasak atlikėjos, užsieniečiai „į kankles žiūri kaip į kokį pasaulio stebuklą. Juos domina viskas, kas yra autentiška. Žmones žavi išskirtinis kanklių skambesys. Labai egzotiškai kanklės skamba kitur, tačiau mes patys to nesugebame išgirsti, įvertinti ir išnaudoti”.

Agnė Stančikaitė. KKS archyvo nuotr.

„Paskutiniais dešimtmečiais netrūksta rimtų meninių pareiškimų, liudijančių, jog koncertinės kanklės ne tik gali skambėti greta klasikinių instrumentų, bet ir yra pakankamai „subrendusios” bei turtingos įspūdingiems soliniams koncertams. Maloniai stebina faktas, kad ant scenos matome vis daugiau muzikantų, gebančių pademonstruoti itin aukštą atlikimo lygį, – rašė Jurgita Vaičikaitė apie pernai gruodį vykusį A. Bružaitės meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimą. – Koncerto iniciatorei pavyko ne tik pademonstruoti savo, kaip atlikėjos, profesionalumą, bet ir įrodyti, jog kanklės – itin plačias atlikimo galimybes turintis instrumentas – šiuolaikinės muzikos kontekstuose įgauna naują statusą.”

Kartu su kanklininkėmis A. Bružaite ir J. Matkiene koncertuosianti dainininkė Agnė Stančikaitė taip pat yra S. Šimkaus konservatorijos ir LMTA auklėtinė, praėjusį pavasarį debiutavusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Ji ten jau atliko Miuzetės ir Mimi vaidmenis G. Puccini’o operoje „La Bohème”, taip pat yra paruošusi Siuzanos partiją W. A. Mozarto operoje „Figaro vedybos”. Praėjusį savaitgalį Agnė dalyvavo naujausioje LNOBT premjeroje – Gintaro Sodeikos operoje „Post futurum”, kurioje dainavo Jono Basanavičiaus žmonos Gabrielės Eleonoros partiją.

Koncerte „Ką kalba kanklės?” turėsite galimybę išgirsti lietuvių (Broniaus Budriūno, Galinos Savinienės, Vaidos Striaupaitės-Beinarienės) ir užsienio autorių (Matti Kontio, Vincenzo Bellini’o, Isaaco Albenizo, Bernardo Andreso, Valerijaus Kiktos, Richardo Strausso, Claude’o Debussy, Steve’o Reicho) kūrinius, transkribuotus koncertinėms kanklėms, jų duetui bei sopranui.

Klaipėdos koncertų salės informacija