Klaipėdos kariliono varpai skamba Lietuvai!

Klaipėdos kariliono festivalio varpai šiemet skamba 100-mečio jubiliejų švenčiančiai Lietuvai. Birželio 24 dieną aukštai ir plačiai sklindantys varpų garsai, tarsi gyva istorijos tąsa, kvies prisiminti ir ateities kartoms perduoti jos prasmę. Festivalio varpai kvies džiaugtis laisve!

Vytauto Petriko nuotr.

Klaipėdos karilionas šiandien yra vienas iš trijų Lietuvoje esančių tokių muzikos instrumentų, tapęs miesto savitumo simboliu. Klaipėdos centrinio pašto bokšte jis buvo sumontuotas 1987 metais ir skambėjo iki 2006 metų, kai buvo pakeistas nauju. „Royal Eijsbauts” varpų liejykloje Olandijoje pagamintą dabartinį instrumentą sudaro 48 varpai, kurių diapazonas – keturios oktavos. Bendras varpų svoris – 5 tonos, o su visomis konstrukcijomis jis siekia 10 tonų. Didžiausio ir sunkiausio varpo masė – 900 kilogramų.

Klaipėdos kariliono festivalis – tai keturi koncertai per vieną ilgiausią metų dieną. Varpų muzika girdima visame senamiestyje, tačiau geriausia jos klausytis Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Koncertai transliuojami dideliame ekrane, tad visi klausytojai gali ne tik girdėti, bet ir matyti varpinėje grojančius atlikėjus.

Festivalį rengia Klaipėdos koncertų salė. Visą birželio mėnesį miesto centre bus galima susipažinti su Klaipėdos karilionui skirta paroda. Taip pat bus rengiamos ekskursijos į Klaipėdos centrinio pašto bokštą, kurių metu visi norintieji galės iš arčiau pamatyti šį retą instrumentą.

Birželio 24 dieną 12 valandą festivalio pradžią paskelbs „Vidudienio varpai”. Pirmieji juos prakalbins klaipėdiečiai karilionininkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius. Juos pažįstame kaip ilgamečius Klaipėdos kariliono atlikėjus, kurie ištikimai tarnauja savo instrumentui, skleidžia jo muziką jau beveik 30 metų. Kasmet jie sugroja apie 50 koncertų. Klaipėdos kariliono koncertai vyksta kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį bei švenčių dienomis. K. Kačinskas ir S. Žilevičius patys rašo ir aranžuoja kūrinius karilionui. Kelios jų kompozicijos arba aranžuotės bus atliktos ir „Vidudienio varpų” koncerte. Dar skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Balio Dvariono, Giedriaus Kuprevičiaus bei užsienio autorių Franko Steijnso, Gijsberto Koko kūryba.

Anna Maria Reverté. KKS archyvo nuotr.

15 valandą prabils „Popietės varpai”. Koncertuos festivalio svečiai – pripažintas karilionu grojančių atlikėjų duetas Anna Maria Reverté ir Koen van Assche (Ispanija–Belgija). Barselonoje gimusi ir dabar šiame mieste gyvenanti Anna Maria Reverté kariliono atlikimo meną studijavo Olandijoje ir Danijoje. Atlikėja yra keleto tarptautinių kariliono konkursų laureatė ir pati dalyvauja vertinimo komisijų darbe. Ji daug koncertuoja Europoje ir JAV. Talentinga atlikėja pritaikė karilionui per 400 kitų autorių kūrinių. A. M. Reverté yra Palau de la Generalitat (Katalonijos vyriausybės rūmų) karilionininkė. Svarbi jos interesų sritis – katalonų muzika ir jos sklaida.

Koen van Assche dirba net 4 Belgijos miestų (Antverpeno, Lježo, Tiurnhauto ir Hėrentalso) karilionininku. Jis mokėsi Karališkojoje kariliono mokykloje Mechelene (Belgija), kuri laikoma seniausia ir didžiausia šio reto instrumento mokymo įstaiga pasaulyje. Jis taip pat laimėjo prizus tarptautiniuose kariliono konkursuose, nuolat koncertuoja Europoje bei JAV. Savo programose atlikėjas dažnai sujungia karilioną ir kitus instrumentus. Be to, K. van Assche yra kariliono grojimo metodikos autorius ir dirba pedagoginį darbą trijose Belgijos mokymo institucijose.

Prieš keletą metų A. M. Reverté ir K. van Assche pradėjo rengti koncertus, kuriuose groja unikaliu mobiliuoju karilionu The Bronzen Piano. Pasirodymai vyksta garsiojoje Barselonos Sagrada Familia bažnyčioje arba salėse, karilionui kartais akompanuoja styginių orkestras.

Dueto koncerto programoje skambės Antonio Vivaldi, Johanno Sebastiano Bacho, Ludwigo van Beethoveno, Franzo Schuberto kūrinių aranžuotės ir originali belgų karilionininko Geerto D’hollanderio kompozicija.

Julius Vilnonis. Vytauto Petriko nuotr.

„Vakaro varpai” pasigirs 18 valandą. Šiame koncerte pasirodys kauniečiai karilionininkas Julius Vilnonis ir Kauno bigbendas, diriguojamas Liutauro Janušaičio. Programoje skambėsianti J. Vilnonio dviejų dalių kompozicija „Muzika penkiems” gimė susitikus penkiems naujų tembrinių jungčių ištroškusiems atlikėjams. Šiemet naujai aranžuota varpams ir bigbendui, ji įgis sodresnį pavidalą. „Viskas juda ir keičiasi”, – sako žinomas karilionininkas ir kūrinio autorius.

L. Janušaičio „Eos” sukurta specialiai Kauno bigbendui ir karilionui. Aktyviai Lietuvoje ir užsienyje koncertuojantis džiazo muzikantas bei kūrėjas teigia, kad kūrinio pavadinime slypi žinutė apie graikų aušros deivę.

Jau 25 metus Kauno bigbendas yra svarbiausių šalies džiazo įvykių liudininkas, dalyvis ir kūrėjas. Net kelioms atlikėjų kartoms jis tapo gyva džiazo mokykla. Be šio kolektyvo sunkiai įsivaizduojamos kasmetinės Lietuvos džiazo šventės. Kauno bigbendo atliekami kūriniai skamba tiek prestižinėse koncertų salėse, tiek tūkstantinėse arenose; su juo scenoje muzikuoja žinomi džiazo meistrai ir estrados dainininkai. Tačiau svarbiausia kolektyvo ambicija – ne sensacijų vaikymasis, o profesionalumas ir džiazo sklaida. Simboliška, kad Kauno bigbendo ištakos siekia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aušrą – 1992 metus. Šiandien jis rašo savo veiklos metraščio improvizaciją kaip koncertinės įstaigos „Kauno santaka” kolektyvas.

Gintaras Sodeika. KKS archyvo nuotr.

Festivalio koncertų maratoną 21 valandą vainikuos „Nakties varpai”. Karilionu gros Gintaras Sodeika, dažnai koncertuojantis pačiu naujausiu ir didžiausiu Lietuvoje – Vilniaus karilionu. Šį menininką pažįstame kaip kompozitorių, tarpdisciplininių meno projektų kūrėją, hepeningų festivalių rengėją, daug metų bendradarbiaujantį su režisieriumi Oskaru Koršunovu ir parašiusį muziką daugumai jo spektaklių.

Koncerte skambės specialiai Klaipėdos kariliono festivaliui sukurto G. Sodeikos kūrinio „Fluxus Requiem” premjera. Pasak autoriaus, „tai (ne)gedulingos (ne)mišios mišriam chorui, pučiamųjų instrumentų kvintetui, solistui (judesys ir balsas), karilionui, paukščiams, vabalams ir sliekams”. 2018 metais sukanka 40 metų nuo Fluxus judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno (1931–1978) mirties. Jam ir jo inicijuotam judėjimui ir skirtas „Fluxus Requiem”.

Fluxus lotyniškai reiškia „tekėjimas”. Fluxus terminu pažymėtas menas pirmiausiai reiškė, kad jis nuolat kinta. Paties J. Mačiūno gyvenimas buvo nuolatinė kūryba, kintanti, čia pat prasidedanti ir besibaigianti bei maištaujanti prieš oficialias visuomenės gyvenimo normas. Jis gyveno kurdamas save, žaisdamas bei linksmindamas aplinką.

Šį intriguojantį G. Sodeikos opusą taip pat atliks Klaipėdos choras „Aukuras”, Klaipėdos brass kvintetas ir aktorius Benas Šarka. Diriguos Alfonsas Vildžiūnas, o šviesų projekcijas kurs Eugenijus Sabaliauskas.

Festivalio koncertus ves Gerūta Griniūtė.

Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Loreta Narvilaitė