Gabrielė Kučinskaitė: muzika – lyg mano kūno dalis

Šįkart jaunųjų kūrėjų rubrikoje karaliauja muzika. Mūsų pašnekovę – atlikėją Gabrielę Kučinskaitę muzikos pasaulis gaubia nuo vaikystės. O pirmoji jos kūrybos daina klausytojus pradžiugino, kai jai buvos vos 12 metų. Talentingoji klaipėdietė studijavo įvairias muzikos kryptis, tačiau labiausiai atlikėją sužavėjo ir įtraukė populiarioji muzika. Ambicinga ir atkakli atlikėja dalyvavo ne viename TV projekte, pelnė ne vieno konkurso laureatės vardą, o artimiausiu metu savo klausytojams žada nestokoti staigmenų.

Gabriele_Kucinskaite

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo?

Aš esu nenustygstanti vietoje, bendraujanti ir muzikoje gyvenanti asmenybė. Mano gyvenimo credo: „Būk mažesnis už aguonos grūdą ir būsi didesnis už visus.” Kadaise šiuos žodžius man pasakė mano mokytojas, ir jie mane visada vedė į priekį. Tačiau galiu pasakyti, kad tai tinka ne visur. Kartais paprastumas lieka nepastebėtas, bent jau šiais laikais. Bet kol kas laikausi šio gyvenimo moto ir tikiuosi, kad neteks to palikti praeityje.

Kaip Tavo gyvenime atsirado muzika, kūryba?

Mano gyvenime muzika ne atsirado, o buvo su manimi visada. Tai lyg mano kūno dalis. Jau nuo vaikystės muzika – mano geriausia draugė. Paauglystėje kurdavau, bet tikrai ne vaikiškas dainas. Tai buvo sėkmingas kelias. Žinoma, tam reikėjo ir tėvų palaikymo bei investicijų. Kadangi jau 12-os metų sukūriau pirmąją savo dainą, kurią grojo vietinė Šiaulių radijo stotis. Tai man buvo didelis pasiekimas. 13-os jau skambėjo ir antroji daina. Dainas įrašinėdavau pas prodiuserį Paulių Jasiūną. Tuo metu buvau labai atsidavusi popmuzikai ir kūryba natūraliai liejosi. Vėliau pasirinkau kitą muzikos žanrą. Todėl kūryba kuriam laikui buvo užmiršta.

Šiuo metu kartu su prodiuseriu Viktoru Grečko kuriame naują produktą. Aš sukūriau dainos rėmus, parodžiau jam, Viktorui tai patiko ir pradėjome dirbti kartu jo studijoje. Tikiuosi, šis kūrinys greit išvys dienos šviesą.

rpt

Brodvėjaus miuziklas “Čikaga”. Asmeninio archyvo nuotr.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo?

Mano pirmasis koncertas buvo Kupiškyje, tačiau ten aš grojau. Žinote, kas ir liūdna, ir kelia juoką? Tada nejaučiau jokios baimės ir negalvojau, ką kiti apie mane pagalvos. Tik džiaugiausi akimirka, ko šiai dienai man trūksta…

Kokią muzikos kryptį pasirinkai ir kodėl?

Į šį klausimą nežinau ką atsakyti, nes pati turiu daug klausimų sau. Visada dainavau popžanro dainas, tačiau pasiryžusi visiškai atsiduoti muzikai, sulaukusi 15 metų įstojau į Šiaulių konservatoriją, kurioje studijavau klasikinį dainavimą. Tai buvo kitas žanras, kita technika, kiti pojūčiai. Sekėsi neblogai, turėjau nuostabią mokytoją Beatą Smiltinikienę, su kuria iki šiol palaikome ryšius. Ši moteris paliko labai svarbų pėdsaką mano gyvenime. Ji manęs nepririšo vien prie klasikos, o netgi pati pastūmėjo prie popdainų. Nuvedė dainuoti su pučiamųjų orkestru pop-, džiazo muziką. Būdama 18-os pradėjau mokytis džiazo pagrindų pas Artūrą Noviką. Kitaip sakant, mėčiausi tarp žanrų. Buvo labai sunku, nes džiazo sritis taip pat be galo sudėtinga. Tačiau jau po kelių pamokų A. Novikas man pasiūlė sudalyvauti tarptautiniame konkurse „Jazz voice”, kuriame jau dalyvaudavo profesionalūs atlikėjai. Pamenu, labai nustebau, gal net išsigandau. Nes jaučiausi visiška naujokė.

Pernai baigiau klasikinio dainavimo magistrantūros studijas pas prof. Eduardą Kaniavą. Tačiau širdis grįžta prie popmuzikos. Tikiu, kad tai – mano kelias. Tad vėl leidžiu sau nerti į populiariąją muziką ir jaučiu, kad čia galiu nuversti kalnus.

Kokius kūrinius atlieki?

Atlieku įvairią muziką, save laikiau lyrikos atstove, bet pralaužusi ledus atradau save ir ritmingesnėje muzikoje.

Papasakok, kur teko dalyvauti, o gal ir laimėti?

Vokiškosios dainos konkurse laimėjau pirmą vietą, kitame konkurse su pučiamųjų orkestru (aš dainavau solo) taip pat tapau laureate. Tarptautiniame Oginskio konkurse pelniau diplomantės įvertinimą. Dalyvavau pirmąjame TV3 projekto „Chorų karai” sezone. Tuo metu buvau jauniausia projekto dalyvė (16 metų). Du sezonus dalyvavau LNK projekte „2 minutės šlovės”, bandžiau sėkmę TV3 projekte „Romeo ir Džiuljeta”. Šį sezoną dalyvavau „Lietuvos balso” konkurse. Taip pat dirbu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, jame kuriu vaidmenis.

Kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą?

Mano veikla, kaip ir visada iki šiol – muzika. Dirbu teatre, taip pat dainavimo mokytoja. Šiais metais planuoju investuoti į save daugiau laiko. Noriu surasti tinkamus žmones ir sukurti kažką įdomaus ir išskirtinio, kas yra labai sunku, nes Lietuvos rinka ir taip perpildyta.

Kas apskritai Tavo gyvenime yra muzika?

Muzika – tai ir mano džiaugsmas, ir mano liūdesys. Tai man labai svarbu. Kūryba – mano vidus.

Kas Tau yra kūrybos / muzikos esmė?

Muzikos esmė yra paliesti klausytojo širdį. Tai dvasinis dalykas, todėl dažnai atlikėjai labai jaudinasi, bijo scenos. Tačiau kyla klausimas – kodėl, jei tai tavo profesija? Juk statybininkas nesijaudina, kai deda plytas vieną ant kitos. O jaudulys atsiranda todėl, kad su muzika atveri savo dvasią. Ją apnuoginti yra baisu ir iš to atsiranda baimė, kad to žmonės nepriims.

Kas Tau suteikia įkvėpimo?

Įkvėpimo man suteikia artimųjų tikėjimas, išgirsta nuostabi melodija. Muzika įkvepia muziką.

Gabriele_Kucinskaite_Eduardas_Kaniava_KVMT_foto

Gabrielė Kučinskaitė prof. Eduardo Kaniavos 80-mečio koncerte. KVMT archyvo nuotr.

Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius metus? Kokie tikslai bei ambicijos?

Per artimiausius metus noriu sukurti bent kelias puikias dainas, surinkti profesionalią popmuzikos komandą. Planuoju dalyvauti labai dideliame ir Lietuvoje svarbiame konkurse. Kol kas tai paslaptis! Bet po poros metų pamatysite (šypteli).

Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklos sritį, visiškai nesusijusią su muzika, kas tai būtų? Kodėl?

Esu svarsčiusi apie tai, kai nusvyra rankos, kai aplinka formuoja neigiamą požiūrį į patį save. Visko yra buvę, žinau, kad nepražūčiau, tačiau būčiau labai nelaiminga. Turbūt tai būtų vizažas.

Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas jis būtų?

Manau, kad tas žmogus būtų Michael Jackson. Mano akimis, jis – atlikėjas, pasižymėjęs skoniu, tobula ritmika, judesiu, pasitikėjimu ir išskirtinumu.

Kas Tavo gyvenime yra autoritetas? Kodėl?

Senelis. Turbūt to nežino nė mano šeima. Kai pagalvoju, koks turi būti žmogus, pirma mintis kyla apie jį. Tiesiog jis buvo labai geras žmogus. Paauglystėje mano sukurta daina, susilaukusi itin didelio susidomėjimo, buvo skirta jam.

Parašykite komentarą