Audrius Sakalauskas: „Man svarbiausia būti laimingam”

Šįkart jaunųjų kūrėjų rubrika kupina šypsenų ir akordų. Mūsų svečias – jau 12 metų gitaros iš rankų nepaleidžiantis Audrius Sakalauskas, kurį turbūt esate matę prie pulto ir ne viename Klaipėdoje vykstančių renginių. Ambicingam, darbui atsidavusiam, bet kartu žaismingam ir charizmatiškam gitaristui svarbiausia – būti laimingam. Tad apie gyvenimo džiaugsmus, muziką ir ateities planus – pokalbis su Audriumi.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo?

Esu kompanijos žmogus, tad vienatvė man svetima. Jei vardinčiau savybes, sakyčiau, kad esu ramus, pakantus, atviras, draugiškas, mėgstantis apgalvoti visas detales ir daug laiko skiriantis darbui. Stengiuosi, kad kiekvieną mano žingsnį – tiek profesinėje srityje, tiek asmeniniame gyvenime – lydėtų kokybė. Galiu drąsiai sakyti, kad esu laimingas. Pabundu ir užmiegu su šypsena. Tai, manau, ir yra svarbiausia. Žinoma, gyvenimas niekuomet nebūna vien rožėmis klotas, tačiau sunkumai – gyvenimo iššūkiai, kurie taip pat yra savotiška laimė ir judėjimas į priekį.

Kaip Tavo gyvenime atsirado muzika? Nuo ko viskas prasidėjo?

Muzika mane įtraukė ir nepaleidžia jau nuo darželio laikų, kuomet kartu su kitais vaikais pradėjome dainuoti chore. Nors dainininkas iš manęs ir nekoks, dainavau 8-erius metus (šypteli). Vėliau pasirinkau mokyklą, kurioje buvo sustiprintos muzikos klasės. Tad ir toliau tęsiau pažintį su muzika. Čia išmokau groti ir gitara, kurios nepaleidžiu jau 12 metų. Į muziką turbūt atvedė dar nuo vaikystės mintyse kirbanti svajonė tapti garsiu muzikantu, į kurio koncertus susirinktų minios. Pasirodo, svajonės pildosi. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad teko pabuvoti didžiausiose Lietuvos scenose, ir tai dar tikrai ne pabaiga.

Kokį muzikos instrumentą pasirinkai ir kodėl?

Jei kalbėtume apie pradžią, mama norėjo, kad gročiau akordeonu, o aš pats – armonika. Kompromiso neradome, tad iki 5-os klasės nesirinkau nė vieno instrumento. Gitarą pasirinkau todėl, kad ji mane traukė savo galimybėmis atlikti popmuziką, roką, šiuolaikinius kūrinius.

Galbūt pats kuri ir dainas? Jei taip, kuo vadovaujiesi kurdamas?

Kuriu, sakyčiau, itin mažai. Nebent tik tuomet, kai ateina įkvėpimas, o tai būna retai. Jei visgi rašau dainų žodžius, tekstai dažniausiai būna apie jaunystę arba tuo metu aktualias problemas. Tyliai svajoju pats sukurti kūrinį nuo pradžios iki pabaigos: tiek muziką, tiek žodžius, ir jį atlikti. Laiko klausimas, kuomet tai padarysiu. Savęs kaip solisto neįsivaizduoju, bet vieną mano dainą tikrai išgirsite (šypsosi).

Sandros Senkės nuotrauka

Kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą?

Esu gitaristas. Kartais padidžėjauju ir kuriu muziką, o kartais tenka ir garsisto vaidmenį atlikti. Aktyviai veikiame su grupe „Discovery”. Mus vienija meilė muzikai. Gyvuojame 5-erius metus, drauge augame ir tobulėjame. Sunkiai dirbame ir netrukus išleisime savo pirmąjį albumą, kurį sudarys mūsų kūrybos populiariosios muzikos dainos. O šią vasarą jau turime suplanavę 20 koncertų.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo?

Savo pirmąjį koncertą prisimenu lyg vakar. Rankos džiūvo, krėtė drebulys, užvaldė baimė. Iš jaudulio vos ne akyse raibo (šypteli). Visą savaitę su nerimu laukiau koncerto, mintyse dėliojau pasirodymo detales. Į pirmųjų koncertų scenas lipdavau gan baugščiai, tačiau patirtis, laikas, mokymasis iš klaidų suteikia pasitikėjimo savimi ir profesionalumo. Tad džiaugiuosi, kad ir pasirodymų, ir žiūrovų skaičius sparčiai auga. Niekuomet nepamiršiu ir paties įsimintiniausio koncerto. Jis buvo prieš keletą metų. Tuomet koncertavome daugiau kaip 2000 žiūrovų. Labiausiai atmintin įstrigo teigiamos publikos emocijos. Tai užvedė ir davė startą improvizacijai: scenoje tiesiog šėlome, pamenu, kad net galvą vandeniu apsipyliau (šypsosi). O nulipę nuo scenos skubėjome į kitą koncertą.

Kas apskritai Tavo gyvenime yra muzika?

Anksčiau muzika man buvo savęs atradimas ir saviraiška. Šiandien aš į ją žvelgiu ir kaip į karjeros galimybę. Muzikos ir kūrybos suvokimas nuolat keičiasi ir kuo toliau, tuo svarbesnę vietą užima mano gyvenime.

Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius metus muzikos pasaulyje? Kokie tikslai bei ambicijos?

Na, artimiausiuose planuose yra mūsų grupės albumas. Ir tolesnius savo žingsnius muzikos pasaulyje ketinu sieti su grupe „Discovery”. Jau nebesiblaškome. Žinome, ką galime ir ko norime. Kuriame produktą visam gyvenimui. Mes patys dedame į savo veiklą visas svajones, tikslus ir ambicijas. Siekiame, kad pats produktas kalbėtų už save. Artimiausi metai parodys, koks bus rezultatas.

Grupė “Discovery”. Asmeninio archyvo nuotr.

Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklos sritį, visiškai nesusijusią su muzika, kas tai būtų? Kodėl?

Jei ne muzikanto kelias, tuomet rinkčiausi pardavimų sritį. Manau, kad turiu tam gebėjimų ir, kiek yra tekę susidurti, man tai puikiai sekasi. Pakaktų žinoti esminę informaciją apie produktą. Stengčiausi pardavinėti tai, kas teiktų laimės, o tik po to finansinės naudos.

Ką veiki laisvalaikiu?

Mano laisvalaikis iš dalies ir yra mano darbas. Tad tuo labai džiaugiuosi. Savo hobiu įvardinčiau renginių įgarsinimą, didžėjavimą ir pokerio žaidimą.

Galbūt esi išsikėlęs sau artimiausių iššūkių gyvenime?

Savotiškas iššūkis šiuo metu yra prisiversti sportuoti. Ir tai daryti reguliariai. Tačiau, bent jau su dabartiniu savo režimu, susidraugauti su sportu ne itin sekasi. Mieliau renkuosi darbą nei sportą. Tiesiog galbūt norisi greičiau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.