SENATVĖS SPALVA

Fotomenininkės Lauros Kvecės sukurtas socialinis fotoprojektas PILKÀ, skirtas Kovo 8-ajai, Tarptautinei moters dienai, pasakoja apie žilaplaukes moteris. Pagrindinis keliamas klausimas – kokią reikšmę moters pasitikėjimui savimi turi plaukų spalva?

Projekte aptariamos trys reikšmingos temos: moteris, senatvė, natūralumas. Kiekvienoje fotografijoje visos jos atskleidžiamos paraleliai ir tuo pat metu yra neatskiriamos viena nuo kitos. Įvairūs moteriškumo temą analizuojantys klausimai pradėti kelti kartu su judėjimais dėl moters teisių. Šiandien jie tokie pat aktualūs ir probleminiai.

„Noriu tikėti, kad pilka – tik išorinė senatvės spalva, o viduje pasaulis – akinamai baltas.” Šiuo projektu autorė siekia pažinti ir prisijaukinti senatvę. Visuomenėje tarsi priimtina slėpti ant kūno pasirodančius laiko ženklus. Įvairiausiais būdais bandome senėjimo procesus nustumti į ateitį. „Nors senatvė – natūralus reiškinys, visi jo bijome ir apgaudinėjame save. Jaunystės kulto iškėlimas ir iškreiptos grožio normos verčia moteris jausti gėdą dėl natūralių žilų plaukų. Viena svarbiausių moters įvaizdžio detalių – šukuosena, todėl žilų plaukų dažymas yra vienas iš būdų atrodyti jaunesnėms”, – teigia projekto kūrėja.

Portretuojamos moterys į žiūrovą žvelgia taip pat drąsiai, kaip ir į savo senatvę. Moterų veidai pilni raukšlių ir odos netobulumo, juose matyti visi išgyventi skauduliai. Jų žvilgsniai atviri, jos nori pasakoti, jos nori kalbėti: „O ko jau man po šitiek metų bijoti?”

Projekto svetainė: http://laurakvece.tumblr.com/