Naujojoje Klaipėdos galerijoje – Jolitos Česonytės „Krantas”

2018 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Naujojoje Klaipėdos galerijoje
(mados ir verslo centre „Herkaus galerija”, Herkaus Manto g. 22) vyks Jolitos Česonytės tapybos parodos „Krantas” atidarymas.

Jolita Česonytė, „Namas be numerio“. 2018 m., 80 x 100 cm, drobė, akrilas

Jolitos Česonytės kūrybos pobūdis atsiremia į saviraišką, kurioje galima aptikti individualų paradokso pomėgį, grotesko elementų. Dailininkės dekoratyvinė tapyba – lyg žaidimas, laisva dailininkės valia diktuojama paveikslo sandara, originaliai modeliuojamos situacijos. Savo kūryboje tapytoja ieško stilizuotos, minimalios formos, kurioje saviti ir iškalbingi, šiek tiek melancholiški personažai neša vienokią ar kitokią žinią.

„Parodą Naujojoje Klaipėdos galerijoje pavadinau „Krantas”. Tai miestas atplaukiantiems ir proceso pabaigos – naujo atskaitos taško simbolis. Paroda visuomet gerasis išbandymas, tarsi žvilgsnis į save iš šalies… Be to, gali sužinoti, ar būsi priimtas ir suprastas.

Nesakyčiau, kad tapyti lengva, gal todėl ir įdomu. Niekada nežinai, kokia bus pabaiga. Naujas sumanymas – nauja istorija. Čia visada yra vienas ar du žmonės, o šalia – būtinai gyvi arba negyvi objektai, simboliai – raktai, padedantys atverti tas istorijas. Man labai svarbūs kūrinių pavadinimai, kai kasdieniai žodžiai „kelionė”, „padebesiais”, „jūros link” – turi gilesnes, netiesiogines prasmes. Galima sakyti, kad tai jau literatūra, bet taip veriasi mano darbai – jie tampa labiau atpažįstami”, – savo parodą pristato J. Česonytė.

„J. Česonytės paveikslai derina buitį ir būtį. Paprastutės situacijos teikia savo alegorinį, metaforinį krūvį. Pavadinimai sufleruoja poteksčių vektorius. Simpatiški, nebylūs veikėjai nejučia nekaltai ima uždavinėti klausimas ir panardina į egzistencinius apmąstymus. Taip, man rodos, nutinka todėl, kad J. Česonytės kūryba yra daugiasluoksnė ir daugiabriaunė. Ir turinio, ir formos požiūriu. Šalia turinio prasmingumo, autorei ne mažiau rūpi ir plastiniai, formalieji tapybos aspektai. Tapybinio J. Česonytės pasaulio padarėliai – stilizuoti žmonės ir gyvūnėliai – atrodo tarsi nužengę iš pasakų ar išlipę iš rutinos rato. Menininkė geba pastebėti poetiškumą kasdienybėje ir detalėse, fantazuoti, nepasiduoti klišėms, kurti pasakojimus ir istorijas, matyti grožį”, – tapytojos kūrybą apibūdina dailėtyrininkė Austėja Mikuckytė.

Jolita Česonytė gimė 1966 m. 1989 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, Dailės fakultetą. Gyvena Žiežmarių miestelyje, dirba Vilniuje. Nuo 1996 m. dalyvauja grupinėse parodose, nuo 1999 m. kartu su vyru surengė 4 tapybos parodas Maskvoje. Darbų yra įsigiję meno gerbėjai iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių.

Paroda veiks iki spalio 11 d.