Klaipėdos galerijoje – Virginijos Degenienės tekstilės darbų paroda
|
2018 m. birželio 21 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6, antras aukštas) bus pristatoma tekstilės menininkės, VDA Telšių fakulteto profesorės, telšiškės Virginijos Degenienės personalinė tekstilės darbų paroda „Be pavadinimo”. Visą pasaulį apkeliavusioje parodoje eksponuojami pastarojo dešimtmečio kūriniai.  Virginija Degenienė, „Sujungtas“ V. Degenienė gimė Merkinėje, Varėnos r. Studijavo Valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), Tekstilės katedroje, kur įgijo rūbų modeliuotojos kvalifikaciją. Šiuo metu dirba VDA Telšių fakulteto Aprangos ir mezgimo dizaino specializacijos dėstytoja. Nuo 1990 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, nuo 2003 m. – WTA (World Textile Art) garbės narė. Kurdama V. Degenienė daugiausiai dirba mažosios tekstilės srityje. Pirmieji menininkės tekstilės darbai buvo atlikti klasikine gobeleno technika. Vėliau kūrėja surado savo originalią techniką – kelių sluoksnių megztus šilko ažūrus. Palaipsniui nuo dvimačių kompozicijų perėjo prie erdvinių formų, naudodama linijinius metalo karkasus ar organinio stiklo plokšteles. „Tekstilės kūriniai – savotiškos buities objektų interpretacijos, prisiminimai apie vaikystės pasakas ir svajones, žvilgsnis į gyvenimo trapumą ir nepastovumą”, – teigia V. Degenienė. Paklausta, ar asmeninio gyvenimo detalės atsispindi jos kūryboje, menininkė atsako, kad kūryboje labiau atsispindi jos svajonės ar tiesiog netikėtai į galvą šovusios mintys. Komentuodama savo kūrybos braižą – miniatiūrų formatą, tekstilininkė sako, kad „mini formatus padiktavo asmeninio gyvenimo sąlygos, kita vertus – [tai] autorinė technika, kuri be galo imli laikui. Mano pirmieji mini tekstilės darbai menotyrininkų buvo pripažinti kaip nekartojantys mažesniu formatu klasikinės tekstilės. Tai lyg ir pranašumas”. Menininkės kūriniai pasižymi savotišku architektūriniu universalumu – juos galima laisvai formuoti erdvėje, sukuriant vis kitokį vaizdą. Tokia idėja kilo, kai grupinės parodos architektas jos visiškai plokščią darbą pavertė tūriniu – ne pakabino ant sienos, kaip įprasta, bet išdėstė ant ekspozicinės dėžės. Nuo tada ji sakosi ir pati supratusi konstrukcinių interpretacijų galimybes. „Derinant matinį ir blizgų paviršių atsiranda įvairūs efektai, priklausantys nuo apšvietimo. Be to, dauguma darbų peršviečiami, skaidrūs, todėl kiekvieną kartą atrodo vis kitaip. Įvairovė džiugina. Nemėgstu juodos spalvos. Man tiesiog gražus vienoks ar kitoks spalvų derinys”, – tvirtina V. Degenienė. Paklausta apie savo svajonių kūrinį, įprasminantį kūrybinį kelią, menininkė atskleidžia, kad kartais pasvajoja apie pasakos „Pelenė” (Brolių Grimų „Margytė”) epizodo – aukso, sidabro, deimantinių drabužių iš riešutėlio atsiradimo – perteikimą: numegzti iš plonyčio šilko ar metalizuoto siūlo natūralaus dydžio sukneles taip, kad tilptų į 5 cm dydžio kvadratinę dėžutę… Paroda lankytojų lauks iki liepos 18 d. |