Baroti galerijoje – Dainiaus Liškevičiaus paroda „Kolekcija. EXIT / Resurrection”

2018 m. liepos 27 d. (penktadienį) 18 val. Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1, Klaipėda) atidaroma Dainiaus Liškevičiaus paroda „Kolekcija. EXIT / Resurrection”. Atidarymo metu bus pristatytas albumas „Dainius Liškevičius. Labyrinthus”. Leidinį pristatys menotyrininkė Agnė Narušytė ir rašytojas Rolandas Rastauskas.

Dainiaus Liškevičiaus projektas „Labyrinthus”. Organizatorių archyvo nuotr.

Apie parodą

Paroda EXIT/ Resurrection – tai Dainiaus Liškevičiaus projekto „Labyrinthus”, sukurto 2014 m. ir pristatyto Šiuolaikinio meno centre (Vilnius), tęsinys. EXIT yra paskutinio, 16-ojo, kambario pavadinimas „Labyrinthus” diagramoje su padalinto Kristaus atvaizdu. Foksal galerijoje išeities tašku „didžiajam naratyvui” papasakoti tampa fotografinių objektų rinkinys-kolekcija bei keletas skulptūrinių objektų, kurie vizualiai sukuria muziejinę atmosferą. Ekspozicijoje pristatomi įvairių geografinės vietos ir skirtingo laikmečio, pasąmonės ir atsitiktinumo aplinkybėms veikiant surinkti vaizdai, kuriuos papildo ir viena Foksal galerijos archyvinė nuotrauka. Tai Jarosławo Kozłowskio kūrinio “Metafizika” (1972) fotografija, kaip sąlytis su visos Foksal galerijos erdvės atminties diskursu.

Surinkti vaizdai, spaudžiami laiko ir erdvės rėmų, vaizduoja mūsų būtį bei kolektyvinę sąmonę su tam tikrais socialiniais / laikiškumo ženklais, (autobiografiniais) fragmentais ir savais, plokštumoje sustingusiais pasakojimais. Per susidūrimą su žiūrovu, vaizdai reprezentuoja ne tik patį subjektą/objektą, bet sukuria ir mūsų žiūrėjimo akimirkos laiko erdvę, virstančią vyksmu mūsų sąmonės belaikėje erdvėje. Fotografijose vaizdai reprezentuojami per juose atpažįstamus tris skaičius: 1, 2, 3. Šie besikartojantys matematiniai skaičiai paverčia vaizdus simboliais ir tampa nuorodomis į sakralumą krikščioniškoje kultūroje, mitologines ir filosofines interpretacijas, pasakojimus kaip religinius potyrius. Naratyvo veiksmas vyksta atpažįstamame socialiniame lauke, kuriame šie skaičių simboliai veikia kaip tradicija ar neišvengiamas dėsnis, kaip natūrali visuomenės molekulinė egzistencijos jungtis, persmelkta ironijos.

Intuityviai pagal priskirtą jiems (vaizdams) eiliškumą, dėliojasi ornamentas, kurio ritmą kuria atpažįstami jau minėti skaičiai. Jungtis, atsirandančias tarp atskirų vaizdinių segmentų, vėliau galbūt konstruoja ar montuoja pati sąmonė. Net ir iš pažiūros visai nesusijusias dalis, sąmonė randa būdų kaip jas apjungti į linijinį pasakojimą, tam padeda vaizduose slypintys skaičiai. Pradžia gali atsirasti bet kuriame taške ir judėti bet kuria kryptimi. Taip besikuriantys pasakojimai peršoka laiko ir geografines (vietos) bei logines erdves ir tampa pažinūs sau. Tuo būdu kolekcija konstruoja nujaučiamą naratyvą, besijungiantį sunkiai matomomis loginėmis gijomis. Ekspoziciją papildantis lydintis tekstas sukonstruotas ta pačia ready-made strategija, kaip ir fotografinė dalis. Tekstas netampa vaizdinės ir literatūrinės dalies apjungiantis elementas, tai tiesiog vaizdą užklojantis dar vienas tinklelis, kurio dėka gaunamas trečiasis sluoksnis, vizualinis rebusas – asmeninė kelionė… testamentas, viena iš menininko pasaulio versijų.

Dainius Liškevičius

Apie albumą

Tai itin mažo tiražo atskirai lietuvių ir anglų kalbomis išleista knyga-kūrinys, kuriame pristatytas garsaus menininko Dainiaus Liškevičiaus projektas „Labyrinthus”.

„Labyrinthus” pirmąkart eksponuotas 2014 m. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, 2017 m. Klaipėdoje, Baroti galerijos jubiliejinėje parodoje „Paradas”. Čia menininkas lankytojus kvietė į 16 kambarių, kiekviename jų po stiklo gaubtais stovėjo iš kasdienių daiktų, spaudinių, radinių sukomponuoti objektai, o sienas puošė kalnų ir interjerų fotografijos. Įėjęs į labirintą žiūrovas iš įprastos erdvės patekdavo į vaizduotės ir sapnų teritoriją, kurioje padėjo susigaudyti (o gal klaidino) gidas – iš citatų sudaryta knygelė, kurianti papildomas reikšmes labirintui. Instaliacijos ir tekstų visuma kūrė alogišką pasakojimą, siejantį žmogaus būtį su istorija ir kosmoso procesais, brėžiantį amžinybės projekciją.

Ši knyga, sudaryta Agnės Narušytės, – tai nauja kūrinio versija. Knygoje pateiktos ir skirtingos įvairių „Labirinto” stebėtojų interpretacijos – rašytojų Paulinos Pukytės ir Rolando Rastausko, dailės kritikės Agnės Narušytės, meno istorikės Tojanos Račiūnaitės, rašytojos ir menininkės Ievos Gudmonaitės, filosofo Tado Zaronskio, menotyrininkės Karolinos Rybačiaukaitės. Svarbu tai, kas knygoje publikuojama visa estų rašytojo Reino Raudo pjesė „Minotauras”.

Paroda BAROTI galerijoje veiks iki rugpjūčio 15 d.