Architektūros fantazariumas – biblioteka

01_tekstas_360Laikas: XXI amžius. 2012 metai. Vieta: Žemė. Knygos lapus keičia PDF failai, renesansą – stiklo modernizmas, bibliotekas – mediatekos. Knygų fanams bibliotekos pastatas vis dar yra ta genius vieta, kurioje jie neria į kvapą gniaužiantį knygų pasaulį. Visiems kitiems tai – mediateka arba milžiniškas kietasis diskas, kuriame archyvuojami mokslo, civilizacijos ir fantazijos pasiekimų failai. Reliatyvusis medijų pasaulis darosi beveik toks pats realus, kaip koks ėjimas į krautuvę nusipirkti pieno. Ir vis dėl to, įdomiausių pasaulio bibliotekų architektūra ir šiandien primena kažką iš fantazijos srities, tarsi architektūros fantazariumas…

Nuo antikos griuvėsių iki pompastiškojo rokoko

Architektūra žavinga tuo, kad stebėdamas įvairių epochų ir miestų pastatus gali matyti konkretaus pastato tipo (pvz. bibliotekos) evoliuciją nuo civilizacijos pradžios iki mūsų dienų. Pastatai yra lyg DNR kodai. Tarkim, nukeliavęs į Turkijos Efeso miestą gali pamatyti viduramžių gotų ir žemės drebėjimo nusiaubtos Celsijaus bibliotekos griuvėsius ir spoksodamas į išlikusį pagrindinį fasadą įsivaizduoti, kaip atrodė bibliotekų pastatai prieš daugiau nei du tūkstančius metų.

Nuvykęs į Italiją, be jokios laiko mašinos, gali persikelti į renesanso laikotarpį ir keliauti tiesiai prie San Marco bibliotekos Venecijoje. Nepaprastos bibliotekos fasadą sudaro 21-os nišos arkada, kurioje yra kavinės ir parduotuvės, o centrinis įėjimas veda link milžiniškų skliautuotų bibliotekos laiptų ir piano nobile aukšto, kur įsikūrusios  bibliotekos salės su rafinuotais tapybos ir gipso papuošimais, kurtais žymiausių renesanso menininkų. Bet juk ne visi lietuviai gali sau leisti nusipirkti lėktuvo bilietą į Veneciją, tiesa?

Žavinga renesanso laikų biblioteka yra ir čia pat Vilniuje, Senamiestyje, Vilniaus universitete. 1570 m. įkurta biblioteka yra  senesnė net už patį universitetą, tačiau iš pirmo žvilgsnio bibliotekos pastatas neatrodo labai įdomus (įdomesnė prie jo esanti XVIII a. astronomijos observatorija). Tikrasis “fantazariumas” prasideda įėjus į bibliotekos vidų. Įspūdingos skliautuotos lubos, paslaptinga prieblanda, įvairių laikotarpių freskos ir klasikiniai interjerai nukelia į praeitį. Iš esmės ši biblioteka yra mišrus renesanso ir klasicizmo architektūros “pop’sas”, būdingas visai klasikinei Europai, tačiau tuo pačiu ji yra nuostabusis DNR kodas, įrodantis, kad ir Lietuvoje kadaise klestėjo rafinuotas renesansas.

Žinoma, pasibaigus renesansinei Mikelandželų ir Da Vinčių epochai, architektūroje atsirado puošnusis barokas, tačiau pats pompastiškiausias etapas bibliotekų evoliucijoje buvo ne barokas, o jį sekęs rokokas. Įspūdinga rokokinė biblioteka yra Mafra rūmuose, Lisabonoje. Balto marmuro bibiliotekos salės išpuoštos vadinamaisiais prancūziškaisiais rocaille – tuo metu madingais akmeniniais ir kriaukliniais papuošimais. Tokios bibliotekos potugalams būtų pavydėjusi net pati Madam de Pompadour iš Versalio rūmų, o gal net ir visagalė imperatorienė Jekaterina, gyvenusi ko gero prašmatniausiuose kada nors pastatytuose rokoko stiliaus rūmuose Sankt Peterburge. Tačiau kaip dažnai atsitinka meno ir mados pasaulyje – perdėtą pompastiką iš arenos išstumia racionalesni stiliai, kaip pavyzdžiui, klasicizmas ar modernizmas.

“Brangakmenių” kolekcija

XX-ajame amžiuje išsiplėtus projektavimo galimybėms, architektų fantazija taip pat išsiplėtė. Pasaulį visada domino brangakmeniai, architektus taip pat, o kai kuriuos taip stipriai, kad jie net projektavo bibliotekas pagal brangakmenių formas. Pavydžiui, 1999 m. visų danų dėmesio centre atsidūrė “Juodasis deimantas” – naujas Danijos karališkosios bibliotekos pastatas, suprojektuotas studijos SHL Architects, Kopenhagoje. Šios bibliotekos pastatas imituoja juodąjį deimantą, paslaptingai žybsintį vandens paviršiuje ir net primena kažką iš Džeimso Bondo filmų.

O štai amerikietiškąjį “brangakmenį” – Sietlo biblioteką (JAV, 2004 m.) suprojektavo garsusis olandas Remas Koolhaasas, plieną ir stiklą pavertęs avangardine, vienuolikos aukštų, horizontalių plokštumų konstrukcija. Gerai nušlifuotą deimantą primenančio pastato vestibiulyje yra 15-os metrų aukščio tuščia  erdvė, apsupta išlankstytų stiklo sienų. Čia įkurtas fantastikos skyrius ir didžiulė “lounge” erdvė, kurioje galima ne tik skaityti knygas, naršyti internete, bet ir medituoti.

Baltarusijos “brangakmenis”

2006 m. nelabai kam žinomų architektų: Kramarenko ir Vinogradovo pastatytas futuristinių formų stiklo pastatas primena ne tik kristalus, bet ir į Žemę kątik nusileidusią kosminę stotį, ypač naktį, kai visi pastato fasadai šviečia fantasmagoriškiausiomis spalvomis. Ji yra vadinama “Žinių kristalu” arba “Baltarusijos brangakmeniu”, tačiau tai tikrai nėra kosminė stotis. Ar galite patikėti, kad iš tiesų tai yra biblioteka. Baltarusijos Nacionalinė biblioteka tapo šiuolaikiniu Minsko miesto simboliu, kasdien pritraukiančiu neišmatuojamą skaičių žmonių.

Kulturpolis.lt

Parašykite komentarą