Šuo ir žmogus: susitikimai, kurie įkvepia!

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose praėjusį kultūrinį sezoną sėkmingai „pasimatuotas” ir įgyvendintas projektas „Edukacinės ekskursijos po KKKC Parodų rūmų užkulisius su Maltos ordino pagalbos tarnybos šunimis” sulaukė tokio susidomėjimo, kad rengėjams kilo sumanymas šią veiklą plėsti, įtraukiant ir kitas Klaipėdos kultūros įstaigas. Juk tarpinstitucinis pasitikėjimas visada laužo stereotipus ir drąsiai kuria naujas galimybes!

Suo_ir_zmogus_Rutos_Petniunaites_foto4

Edukacinis užsiėmimas Prano Domšaičio galerijoje. Rūtos Petniūnaitės nuotr.

Unikaliam kultūros edukacijos projektui „Šuo ir žmogus: susitikimai, kurie įkvepia!” pajėgas sujungė penkios įstaigos: KKKC, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Laikrodžių muziejus, Lietuvos jūrų muziejus ir Prano Domšaičio galerija. Projektu siekiama, kad kūrybinių dirbtuvių atspirties tašku taptų meno ir mokslo dialogas. Kultūros įstaigos rengia projekto auditorijai pritaikytas edukacines veiklas, skirtas 1–7 klasių moksleiviams, atskirtį visuomenėje patiriančiai vaikų ir jaunimo bei vyresnio amžiaus žmonių su specialiaisiais poreikiais grupėms. O svarbiausias šio projekto dėmuo – užsiėmimuose dalyvaujantys Maltos ordino pagalbos tarnybos šunys. Jie edukacijų metu yra dalyvių asistentai, padedantys mokytis, ugdyti socialinius įgūdžius, užmezga emocinį ryšį ir tampa motyvatoriais projekto dalyviams įsitraukiant į kūrybines veiklas.

Pasak vienos iš projekto organizatorių, KKKC kultūrinės veiklos vadybininkės Ingos Norkūnienės, šuns dalyvavimas visiškai pakeičia užsiėmimo atmosferą: „Dažnam kyla klausimas: koks šunų dalyvavimo tikslas? Jie deformalizuoja aplinką. Esame prisikūrę daugybę taisyklių, normų, stereotipų, apsistatę įvairiomis kliūtimis, atitolome nuo gamtos ir net nesuvokiame, koks mums svarbus ryšys su ja. Šuo sugrąžina mums nepritemptą, natūralų bendruomeniškumo jausmą. Šalia esant šuniui, edukacijų dalyviai tampa atviresni, labiau pasitiki vienas kitu, kitaip vertina, tampa drąsesni. Mokytojai ar grupių vadovai nustemba pamatę, kad užsiėmimuose jų auklėtiniai ar globotiniai gali, žino ir moka daug daugiau, nei jie manė. Atsiveria unikalūs prigimtinio smalsumo, noro pažinti ir tyrinėti gebėjimai, per šunį susigrąžinus tiesioginį ryšį su gamta.”

Projekto užsiėmimuose dalyvauja trys Maltos ordino pagalbos tarnybos šunys ir jų šeimininkės: anglų kokerspanielė Kleopatra su savo šeimininke Loreta, Berno zenenhundė Lota su šeimininke Alva ir erdelterjeras Kuršis bei jo šeimininkė Inga. „Visi trys šunys yra labai skirtingo temperamento, pagal savo charakterį jie suranda ir savąją auditoriją. Nes užsiėmimų dalyvių būna įvairių: vieni uždaresni, kiti atviresni, judresni. Šunys pagal savo charakterį motyvuoja, tarkim, uždaresnį būti aktyvesniu, o aktyvesnį – susikaupti, įsiklausyti, atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui”, – pasakojo I. Norkūnienė.

Jau įvykę pirmieji užsiėmimai Lietuvos jūrų muziejuje ir Prano Domšaičio galerijoje tik patvirtino iki šiol įgytas patirtis. Projektas startavo Jūrų muziejuje edukacine programa „Žuvininkai mes esme”, adaptuota jaunimui su specialiaisiais poreikiais. Delfinų apsuptyje jaunuoliai kartu su muziejaus edukatore per sensorinius pojūčius pažino Baltijos jūros nykstančius ir mažai žinomus gyvūnus, o šunys, aktyviai įsitraukę į veiksmą, padėjo kurti žaismingą ir saugią emocinę aplinką.

Tačiau gyvūnai Lietuvos jūrų muziejuje – jokia naujiena. O štai Prano Domšaičio galerijoje užsiėmimai su šunimis tapo staigmena ne tik edukacijos dalyviams, bet ir galerijos darbuotojams. Pasak I. Norkūnienės, šiuo atveju atsiskleidė dar vienas netikėtas projekto aspektas – šunys keičia ne tik edukacijos dalyvių, bet ir įstaigos darbuotojų emocinę būklę bei mikroklimatą.

„Buvo jaučiamas toks emocinis pakilimas! Prano Domšaičio galerija iš akademiškos ekspozicinės vietos tapo jaukia erdve su šilta atmosfera, kurioje nepaprastai gerai jautėsi ne tik vaikai, bet ir galerijos darbuotojai. Išryškėjo vienas iš projekto nenumatytų tikslų, kad, pasirodžius šunims. ir įstaigose įvyksta pokytis. Trečiokai visu šimtu procentų susikaupę studijavo sudėtingas geometrines formas per skulptūros prizmę, nes galerijos edukatorė visas užduotis buvo parengusi tiesiogiai įtraukiant šunis”, – džiaugėsi I. Norkūnienė.

Tarpusavyje bendradarbiaujančios kultūros įstaigos sudaro unikalią galimybę moksleiviams, negalią turintiems vaikams ir jaunimui bei vyresnio amžiaus žmonėms tapti neatsiejama miesto kultūros dalimi. Tai dar vienas iš projekto tikslų – nuosekliai ugdyti šių auditorijų kultūros vartojimo įgūdžius.

„Labai svarbus yra kultūros įgūdžių formavimo nuoseklumas. Nes visi atsitiktiniai dalykai, kad ir kokias geras emocijas keltų, neturi ilgalaikio poveikio. Projekto dalyviai, nuosekliai dalyvaudami visų įstaigų parengtose edukacijose, įgyja, užsiaugina poreikį nuolat dalyvauti miesto kultūriniame gyvenime. Tai giluminis projekto tikslas. Šio tikslo norėčiau siekti ir ateityje”, – pasakojo I. Norkūnienė.

Kultūros edukacijos projektą „Šuo ir žmogus: susitikimai, kurie įkvepia!” iš dalies remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Parašykite komentarą